POLITIKA
Trečiadienį Seimo valdyba patvirtino 2013 metų lėšų komandiruočių išlaidoms planą. Iš viso komandiruotėms numatyta 1,4 mln. litų. Iš šių pinigų 250 tūkst. litų atiteks reikalams, susijusiems su pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. Seimo vadovų komandiruotėms šiemet numatyta 200 tūkst. litų, penkiolikos Seimo komitetų komandiruotėms – 555 tūkst. litų. Seimo parlamentinėms delegacijoms tarptautinėse organizacijose ir forumuose arba asamblėjose skirta 500 tūkst. litų. Daugiausia lėšų patvirtinta Seimo delegacijoms Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (170 tūkst. litų) ir NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (105 tūkst. litų). Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys „Vakaro žinioms“ teigė, jog lėšų komandiruotėms skirstymo principas buvo aiškus – daugiausia dėmesio skirta pirmininkavimo ES Tarybai pasiruošimui. Pasak jo, „išlaidos komandiruotėms tikrai nėra įspūdingos – pasižiūrėjus į 2006-2007 metus lėšos komandiruotėms buvo ne ką mažesnės, nei dabar, kai mes pirmininkaujame ES Tarybai“. „Seimas paskelbė, už kiek keliaus“. VAKARO ŽINIOS
Atsisakyti Klaipėdos rajono tarybos nario mandato. Tokią susitaikymo sąlygą iškėlęs Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka ketvirtadienį toliau bylinėjosi su vietos politikais. P. Gražulis reikalauja, kad tarybos nario mandatų atsisakytų rajono vicemeras Kęstutis Cirtautas bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijai priklausantis Alfredas Šiaulys. Netrukus po savivaldos rinkimų jiems perbėgus į socialdemokratų ir konservatorių stovyklą, iš rajono mero posto buvo išverstas P. Gražulio partijos kolega Sigitas Karbauskas, o partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai buvo išstumti į opoziciją. Iš likusių penkių į teisiamųjų suolą pasiųstų konservatorių P. Gražuliui pakaktų tik viešo atsiprašymo, tačiau šmeižtu apkaltinti rajono politikai nesijaučia prasikaltę.
14 rajono valdančiajai daugumai priklausančių politikų į aikštingo Seimo nario nemalonę pateko po to, kai 2011-ųjų spalį išplatino atvirą laišką savivaldybės tarybos partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijai, kuriame viešai buvo pateikta P. Gražuliui neparankių klausimų apie nutylėtą jo biografijos laikotarpį, sąsajas su bendrove „Judex“ ir esą nešvarų politikavimą. P. Gražulis tai įvertino kaip šmeižtą. Su „tvarkiečius“ esą išdavusiais politikais P. Gražulio taikos pasirašymo sąlyga griežta – jeigu perbėgėliai neatsisakytų rajono tarybos narių mandatų, konservatoriai juos privalėtų pašalinti iš valdančiosios daugumos. Dėl to sugriūtų dabar vieno balso persvarą turinti valdančioji dauguma, tačiau, P. Gražulio įsitikinimu, ją būtų galima sudėlioti ir kitaip. „Teisme – parlamentaro ir tarybos narių akistata“. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
50 metų scenoje. Tokį veiklos stažą ne kiekvienam pavyksta įkirsti. Stasį Povilaitį drąsiai vadiname gyva lietuviškos popmuzikos legenda. Jis savo repertuaru ir atlikimu tapo artimas trijų kartų Lietuvos žmonėms. Per 50 metų scenoje S. Povilaitis surengė keliolika tūkstančių koncertų ir išleido 22 albumus. Paklaustas, kaip ir kuo per tuo penkis dešimtmečius pasikeitė publika, dainininkas atsakė, jog niekas nepasikeitė. „Drąsiai sakau – niekas nepakito. Įvairaus amžiaus, išsilavinimo klausytojai ir žiūrovai į koncertus susirenka tokie patys laimingi ir gražūs. Juk muzika – vaistas, veikiantis geriau nei bet kokios tabletės. Dabar, kai Lietuvoje tiek daug problemų, primygtinai siūlyčiau visiems išnaudoti muzikos terapiją“, – sakė S. Povilaitis. Kovo 1 -ąją Klaipėdos „Švyturio“ arenoje atlikėjas surengs 50-mečio scenoje jubiliejinį koncertą. Interviu su dainininku – „Stasys Povilaitis: „Nekoketuosiu: kiekvienas įvertinimas – malonus“.
VAKARŲ EKSPRESAS
Kauno politikai toliau tęsia kryžiaus žygį prieš kultūrą – vėl bus bandoma uždaryti 43 metus veikiantį vienintelį šalyje Pantomimos ir plastikos teatrą. Miesto valdžios motyvas – taip bus sutaupyta pinigų, nors realiai tai – itin maža suma. Artėjant Kauno miesto tarybos posėdžiui, užregistruoti du alternatyvūs sprendimo, lemsiančio Pantomimos ir plastikos teatro likimą, projektai. Pagal vieną jų teatras bus naikinamas, pagal kitą – prijungiamas prie Kauno šokio teatro „Aura“. Žadama, kad sujungus teatrus, mimai sudarys atskirą „Auros“ grupę. Kitu atveju 12 artistų liktų be darbo. Pasak laikinai Pantomimos ir plastikos teatro direktoriaus pareigas einančio Arūno Katkausko, visa tai nėra netikėta. „Mes nuo praėjusio pavasario sėdime kaip ant adatų. Niekas nesikeičia: vis kalbama apie naujų darinių – prijungiant, likviduojant – kūrimą“, – sakė A. Katkauskas. Abu teatrus norėta sujungti jau pernai, tačiau sprendimas, sukilus menininkams, nebuvo priimtas. „Miesto Pantomimos teatro dienos – jau suskaičiuotos“. KAUNO DIENA
14-ą kartą duris atvėrusioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ketvirtadienį netrūko jaunų veidų – keturias dienas vyksiančiame renginyje daugiausia dėmesio šiemet bus skiriama interneto kartos atstovams. Į Knygų mugę vakar lankytojai plūdo ne tik iš sostinės, bet ir – autobusais – iš atokiausių šalies rajonų. Šiųmetė Vilniaus knygų mugės tema – paauglių ir jaunimo literatūra. Šia tema jau nuo ketvirtadienio žinomi šalies ir užsienio rašytojai, leidėjai ir literatūrologai visuomenę sukvietė į diskusiją, ką skaito šiuolaikinis paauglys. Kai kurie Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ sutikti moksleiviai, paklausti, kas įdomiau – internetas ar knyga, teigė pirmenybę teikiantys kompiuteriui, kiti sakė skaitantys ne tik dėl mokslų, bet ir savo malonumui. Vaikų literatūros kritiko Kęstučio Urbos teigimu, kasmet paaugliams išleidžiama apie 100-120 knygų, kai kurių jų leidimai pakartotiniai, tačiau, jo manymu, „sukurtas mitas, kad paauglių literatūros nebėra ir knygų niekas neskaito“. „Interneto karta knygoms (ne)abejinga“. LIETUVOS ŽINIOS
Nuo spalio 1-osios privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti Lietuvos piliečiai galės konsultuotis su gydytojais ir net operuotis bet kurioje ES valstybėje, už tai sumokės PSD fondas. Tiesa, tik lietuvišką bazinę paslaugų kainą. Prognozuojama, kad apmokėti lietuvių gydymuisi užsienyje kitąmet papildomai prireiks apie 40 mln. litų. Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengė Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bus įgyvendinamos net trijų ES direktyvų nuostatos, reglamentuojančios tarpvalstybines sveikatos paslaugas. Pakeitimai visoje ES turi įsigalioti nuo šių metų spalio 1-osios. Tuomet Lietuvos apdraustieji PSD galės nemokamai gauti ES šalyse daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias bus mokama iš PSD fondo. Iki šiol nemokamai ES šalyse buvo galima gauti tik būtinąją pagalbą turint ES sveikatos draudimo kortelę.
„Perkėlus direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, už apdraustiesiems kitoje ES šalyje suteiktas paslaugas būtų kompensuojama tokia pat išlaidų dalis, kokia būtų dengiama, jei paslaugą žmogus gautų Lietuvoje, – naujovės esmę paaiškino VLK atstovė Lina Bušinskaitė. – Mūsų šalies piliečiai tik išloštų, nes turėtų daugiau galimybių gauti pageidaujamą gydymą ES šalyse ar antrą specialisto nuomonę dėl tam tikros diagnozės, o galbūt tam tikros paslaugos sulaukti greičiau nei Lietuvoje“. Tačiau Sveikatos apsaugos viceministro Gedimino Černiausko įsitikinimu, didelio pacientų srautų pokyčio į užsienį neturėtų būti, nes, pasak jo, pacientui „Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje primokėti tektų labai daug, o kur nors Lenkijoje ar Latvijoje paslaugų kokybė panaši kaip ir pas mus ir nieko ypatingo žmogus ten neišloš“. „ES jau reguliuoja ir gydymą“. RESPUBLIKA
Dėl sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio užmojų tramdyti privačių medicinos centrų plėtrą šalyje pakibo ore ne vienas projektas. Nesantaikos kibirkštys tebežaižaruoja. Maždaug 890 tūkst. žmonių gydosi kreipdamiesi į šeimos gydytojus, tai sudaro 26 proc. gyventojų, nors 2000-aisiais, sveikatos reformos pradžioje, siekta, kad šis rodiklis sudarytų 60 proc. Sveikatos apsaugos ministras kone kasdien susitinka su poliklinikų, rajoninių ligonių vadovais, o privačių medicinos centrų atstovus tiesiog ignoruoja. „Mus kaltina, kad apvagiame ligonines, bet V. Andriukaitis mūsų nepriima. Kreipėmės į jį sausio viduryje, tačiau aptarti jokių reikalų negalime“, – skundėsi Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius. Iki kovo mėnesio teritorinės ligonių kasos turi pasirašyti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis, bet niekas dar nematė net sutarčių projektų.
Ministras siūlo privačioms gydymo įstaigoms konkuruoti dėl tų paslaugų, kurių neapsimoka teikti valstybinėms įstaigoms. Privačiai dirbančių medikų nuomone, sąžiningos konkurencijos principus valstybė pažeidžia ir dotuodama savivaldybėms priklausančias gydymo įstaigas. Joms atitenka lėšos iš įvairių investicinių programų, o privatūs medicinos centrai stato, remontuoja pastatus, įsigyja įrangos iš savo ar skolintų lėšų. „Privačiai dirbantys medikai – patvoryje“. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Netrukus į teisiamųjų suolą sės trys klaipėdiečiai, kurie kaltinami prieš beveik 13 metų kulkomis mirtinai suvarpę su nusikaltėlių pasauliu siejamą uostamiesčio futbolininką Algirdą Urmoną (gim. 1972 m.). Šiam nusikaltimui atskleisti ir įtariamiesiems sulaikyti prireikė 13 metų. Užbaigti šią istoriją lietuviams padėjo Norvegijos kolegos, savo šaltyje sulaikę paskutinį laisvėje likusį Dmitrijų Šarapajevą (gim. 1977 m.). Uostamiesčio pareigūnai įtarė, kad jų ieškomas bėglys slapstysis būtent šioje Skandinavijos šalyje. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl D. Šarapajevo ekstradicijos į Lietuvą. Tyrimas dėl šio klaipėdiečio nusikalstamos veiklos išskirtas į atskirą bylą, tačiau teisme jis bus vėl sujungtas. Tad jau netrukus kartu su D. Šarapajevu į teisiamųjų suolą sės jo vyresnis brolis Sergejus Šarapajevas (gim. 1975 m.) ir Ramūnas Jankauskas (gim. 1973 m.).
S. Šarapajevas sulaikytas praėjusių metų pabaigoje, kai keltu parplaukė į Lietuvą iš Norvegijos, kurioje dirbo. R. Jankauskas šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Jis 15 metų kalėti nuteistas ne tik už sukčiavimą stambiu mastu, bet ir už anksčiau įvykdytą nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Jau teista trijulė įtariama 2000 metų birželį sušaudžiusi savo automobilyje „Mercedes-Benz 230“ prie namų sėdėjusį Klaipėdos futbolininką, tuo metu dirbusį ir vieno banko apsaugininku, A. Urmoną. Dienos metu nusikaltėliai kitų žmonių akivaizdoje iš dviejų pistoletų ir nupjautavamzdžio šautuvo iššovė ne mažiau kaip 7 šūvius, tad į miesto futbolo čempionato rungtynes važiuoti ketinęs klaipėdietis šansų išgyventi neturėjo. Teigiama, kad pagrindinis nusikaltimo motyvas – kerštas. „Laikas kruvino susidorojimo nepaslėpė“. RESPUBLIKA
Narkotikų kontrabanda kaltinamas šiaulietis Jurijus Guseinovas laisvės nematys. Šiaulių apygardos teismo trim mėnesiams pratęstą suėmimo terminą apskundusio įtariamojo skundas Apeliaciniame teisme buvo atmestas. Tris narkotinių medžiagų platinimu įtariamus asmenis Šiaulių apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai sulaikė 2012 metų vasario 2-osios vakarą. Šiaulių rajone buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, kuris tempė priekabą automobiliui transportuoti. Ant jos buvo vežamas „Honda Civic“. Narkotikus pavyko rasti išmontavus automobilio padangas. Įvairiose celofaninėse pakuotėse aptikta, įtariama, apie 4,5 kg „žolės“ ir kanapių dervos. Radinio vertė, manoma, gali siekti 100 tūkst. litų. Dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, siekiant jas platinti, įtarimai pareikšti 33 metų Pasvalio rajono gyventojui Mariui K., 47 metų šiauliečiui Jurijui Guseinovui ir 27 metų jo sūnui Anatolijui. Šią baudžiamąją bylą nagrinėja Šiaulių apygardos teismas. „Narkotikų kontrabanda įtariamas šiaulietis liko suimtas“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Ginti. Saugoti. Padėti. Toks policijos šūkis. Tačiau visuomenė dažniau policiją ir policininkus mato kitokius. Mušančius. Girtus prie vairo ir užmušančius. Imančius kyšius, pasisavinančius nusikaltėlių grobį. Ne padedančius, o priekabiaujančius dėl smulkmenų. Net Valstybės kontrolė konstatavo, kad penktadalis ikiteisminius tyrimus atliekančių pareigūnų nėra profesionalai. Baisu, kai tenka bijoti tų, kurie saugo, gina, padeda. Kokia iš tiesų ta policija? Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, buvęs ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, besikuriančios policijos struktūrose dirbęs Alvydas Sadeckas ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. „Jaučiate, kad policija saugo, gina, padeda?“ RESPUBLIKA
Eltos redaktorė Zinaida Gulbinaitė
ooo