POLITIKA
Seime verdant aistroms dėl naujos Visagino branduolinės jėgainės statybų, Lietuvą užklupo naujas atominis skandalas – Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) administracijoje. Tarp neįvardijamų pareigūnų minimas ir IAE generalinis direktorius, kuriuo aprašomuoju laikotarpiu dirbo ilgametis jėgainės vadovas Viktoras Ševaldinas. Vakar jis sutiko duoti „Respublikai“ išskirtinį interviu. RESPUBLIKA
„Šiandien aš esu kaltinamas kyšininkavimu, tačiau esu kategoriškai prieš tokius kaltinimus. Visi konkursai vyko pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, skaidriai ir jokių kyšių nebuvo. Be to, tiems mano minėtiems projektams net nebuvo jokių rimtų konkurentų, tad tikrai nebuvo ir preteksto kyšininkauti dėl tų sutarčių. Aš tikrai galiu pripažinti, kad 2004 metais per savo 55-mečio jubiliejų iš tos amerikiečių bendrovės vadovų gavau dovanų laikrodį. Beje, iki šiol nežinau, kiek jis kainuoja“,- „Respublikai“ sakė V.Ševaldinas. – „Ar jūs galėtumėte pritarti logikai, kad už kažkokį laikrodį būtų galima pasirašyti branduolinio projekto sutartį? Juk visos sutartys jau buvo seniai pasirašytos, o žmonės tik atvažiavo gimtadienio proga ir pasveikino.“ V.Ševaldinas: „Pinigų neėmiau!“ RESPUBLIKA
Šiauliuose kuriamas planas, kaip Bažnyčiai perduoti valdyti „Sandoros“ progimnaziją. Kad atitektų didesnis kąsnis, pirmiausia „Sandorą“ norima sujungti su Gytarių progimnazija, kurios pastatas ką tik suremontuotas už 8 milijonus litų. Miesto Tarybos narė Nijolė Budrytė sako, kad ketinimai realūs. Dar pavasarį, pasak politikės, vyko valdininkų ir politikų susitikimas, kuriame dalyvavo vyskupas Eugenijus Bartulis su kunigais. Ketinimus tapti katalikiška mokykla patvirtino ir „Sandoros“ mokyklos direktorius Kęstutis Šaltis. Katalikiškos mokyklos steigėju būtų vyskupija. Mokykla būtų finansuojama ir iš valstybės biudžeto, nes, pasak K. Šalčio, toks esąs Vyriausybės susitarimas su Šventuoju Sostu. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Gytarių progimnazijos direktoriaus Rimtauto Pečeliūno teigimu, esame ne klerikalinė, o pasaulietinė visuomenė: „Nemanau, kad reikėtų valstybinėje mokykloje žaisti bažnytinius „žaidimus“. Nemanau, kad mūsų mokyklos kolektyvas turi prie kažkieno norų taikytis. Ypač keistai atrodo noras perimti pastatą, kada į jį didžiuliai pinigai investuoti“. Vyskupo nuomonės išklausyti nepavyko. Vyskupijoje paaiškinta, kad šią savaitę tokios galimybės nėra. Meras pritaria, kad būtų įsteigta ne viena katalikiška mokykla, o visas tinklas – nuo pradinės iki gimnazijos. Vaidas Bacys, švietimo viceministras: „Pastatų Šiauliuose yra daug, uždarinėjamų mokyklų – daug, todėl nemanau, kad reikėtų vieną ar kitą mokyklą sieti su pastatu. Šiauliai kol kas vienintelis miestas iš didžiųjų, kuris neturi katalikiškos mokyklos. Ar šiauliečiai raupsuoti? „ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Neringos savivaldybėje lankėsi Rusijos Federacijos Kaliningrado srities žiniasklaidos atstovai, lydimi šiame regione įsikūrusio Nacionalinio parko „Kuršių nerija“ vadovo A. Kalina. Susitikimo su Neringos savivaldybės meru Antanu Vinkumi bei tarybos nariais Arūnu Eimučiu bei Dariumi Jasaičiu metu svečiai ypač domėjosi turizmo infrastruktūros vystymu bei tuo, kaip kurorte sekasi derinti gamtosauginius ir paveldosauginius reikalavimus. Neringos savivaldybę ir jos gyvenvietes, pagrindines problemas svečiams pristatė meras A. Vinkus. VAKARŲ EKSPRESAS
Į korupcijos skandalą įsipainiojęs buvęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius nuo pirmadienio vėl kremta saldžią valdininko duoną. Aukštas pareigas ėjusį, tačiau iš jų, praradus pasitikėjimą, atleistą valdininką vėl priglaudė Savivaldybės rūmai. Ikiteisminio tyrimo gniaužtuose tebesantis E. Pranevičius pradėjo dirbti Savivaldybės Turto ir vietinio ūkio skyriaus vedėju. Dabartinė Savivaldybės administracijos direktorė, E. Pranevičiaus bendrapartietė konservatorė Jolanta Margaitienė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog tokį sprendimą priėmė be svyravimų. Pasak J. Margaitienės, E. Pranevičius kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, prašydamas atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Mes net žinome, kas kursto ideologinę nesantaiką. „Kas ne su konservatoriais – tas su Maskva“? „Namo, bitelės, namo“? O ką jiems daryti, jeigu žemė po kojomis rinkimais jau dega? Ir daugiau nėra kuo ją gesinti. Turime ir daiktinių įrodymų. Net 27 organizacijų vadovų prieš mėnesį pasirašytą laišką apie tai, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo centras nesugeba pakankamai tiksliai ištirti ir tautai įtaigiai išaiškinti, kad jeigu koks pokario partizanas netyčia nepataikė į ten, kur reikėjo pataikyti, ir krito visai nekaltas, tai tas nekaltas būtinai buvo kolaborantas. Vėl pradedamas jau užsitraukusių žaizdų draskymas? Dėl ko? Dėl rinkimais degančios žemės? O profesoriaus Vytauto Landsbergio siūlymas iš Palangos centro iškelti sovietinį reliktą – karių kapines? Ar nebuvo galima siūlyti po rinkimų? O kada, profesoriau, pavyzdžiui, būtų geriau perkelti – prieš rinkimus ar po? Ar per? Oi, nesaldus tas mūsų žodis „laisvė“. Oi, nesaldus. Žodis „valdžia“ nepalyginamai saldesnis“,- rašo „Respublikos“ apžvalgininkas Ferdinandas Kauzonas. RESPUBLIKA
KULTŪRA
Karštas kultūros ministro siūlymas Panevėžio miesto savivaldybei perimti J.Miltinio dramos teatrą vakar buvo svarstomas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje. Jame dalyvavęs ministras Arūnas Gelūnas taip ir neatsakė į klausimą, ar šis jo gestas yra sisteminės teatrų pertvarkos užuomina, ar tik užsimojimas botagu. Užtat leido suprasti, kad iš nesusikalbėjimo kilusi J.Miltinio teatro problema yra nesvetima ir pačios kultūros ministerijos darbo stiliui. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys priminė, kad būtent ministerijos raštas išprovokavo įtampą teatre ir teatro bendruomenių nerimą. RESPUBLIKA
„Aš visada pasisakiau už decentralizaciją ir mes šiandien girdėjom iš gerbiamo mero, koks svarbus yra Panevėžio teatras… Jeigu jis yra toks svarbus ir vienas svarbiausių, kodėl nenorėti jo turėti savo? Kur čia paslaptis, kad labai mylim ir labai svarbus, bet geriau jūs turėkit ir jūs finansuokit, ir jūs spręskit problemas, ir jūs skirkit vadovą“. Savo meilę J.Miltinio teatrui išpažinęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius nukėlė tokią galimybę į ateitį: savivaldybė nesiryžtanti imtis tokios atsakomybės šiandien ne tik dėl ribotų finansų, bet ir nenorėdama sumenkinti legendos, buvusio teatro garsumo. RESPUBLIKA
Slavų kultūros entuziastai pritrūko lėšų Palangoje rengiamai stovyklai bei įvairioms šventėms, tad kreipėsi pagalbos į Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską. „Yra daug rusų, kurie nori įsitraukti į autentišką veiklą, tačiau daug kam pritrūksta lėšų“, – teigė folkloro asociacijos „Vėčiora“ prezidentė Marija Serebriakova. Nė viena asociacijos organizuojama šventė negavo savivaldybės paramos, tad tenka pinigų ieškoti kitur. „Tikrai nesu Jėzus Kristus, kuris su vienu kepaliuku duonos gali pamaitinti 5 000 žmonių“, – šmaikštavo meras, leisdamas suprasti, kad šiai veiklai miestas negali skirti paramos. Taip pat miesto vadovas prasitarė, jog „Vėčioros“ organizuojami renginiai turi religinių aspektų, tad gali kilti interesų grupių konfliktas, jei taip paprastai bus duodami miesto pinigai. VAKARŲ EKSPRESAS
Šaukėnų (Kelmės raj.) kraštotyros muziejuje veikia neįprasta paroda – eksponuojama 200 porų įvairiausių batų: nuo šimtamečių klumpių, naginių, veltinių iki šiuolaikiškų basučių ir puošnių batelių vaikams. Parodos rengėja muziejininkė Elena Burdulienė pasakojo, jog šaukėniškių jau nuo praėjusio rudens prašiusi parodai paskolinti kokių nors įdomesnių batų. Seniausias parodoje eksponuojamas apavas – naginės, dovanotos netoli Šaukėnų Kalniškių kaime gyvenančios Teresės Kasparienės. Pasak muziejininkės E. Burdulienės, nors ir atrodytų iš pirmo žvilgsnio keista, avalynės mados mažai keitėsi. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šviesaus atminimo lenkų avangardisto Tadeuszo Kantoro kūryba sovietiniais laikais drąsino ir lietuvių menininkus. Tokias mintis kelia Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda. Šiandien sostinėje duris atversianti paroda „T.Kantoras. Tapyba. Teatras“ turėtų išties sudominti dailę ir teatrą mėgstančią publiką. Joje išsamiai pristatoma vieno žymiausių Lenkijos XX a. avangardo menininkų kūryba. Be to, šio tapytojo, scenografo ir režisieriaus kūriniai paveikė daugybę sovietmečio Lietuvos meno sferų. „1970-aisiais su Vincu Kisarausku nuvykome į Krokuvą, – „Lietuvos rytui“ pasakojo dailininkas Valentinas Antanavičius. – Mūsų niekas nekvietė – tai buvo privati kelionė. Nuėjome į Šiuolaikinio meno centrą žiūrėti vakarietiškų baisybių, kaip mums čia, sovietinėje Lietuvoje, teigdavo. Pamatėme T.Kantoro, Wladyslawo Hasioro, Josefo Szajnos kūrinius – asambliažus, instaliacijas, vėliavas. Man bene labiausiai įstrigo T.Kantoro asambliažai-lietsargiai. Mat jis mums ligi tol buvo labiau žinomas kaip teatro dailininkas. Pamatęs jo darbus ir aš drąsiau pasijutau. Kitaip tariant, jo kūryba man buvo tikras postūmis.“ LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Socialiniame tinkle skleidžiamais gandais vidaus reikalų ministras tiki labiau nei policijos statistika. Jis liepė užkirsti kelią vaikų grobimams iš prekybos centrų, nors tokių nusikaltimų neužfiksuota. Kaip kovoti su nusikaltimais, kurių niekada nebuvo? Dėl to suka galvą didžiųjų Lietuvos miestų policijos vadovai. Jie sulaukė vidaus reikalų ministro Artūro Meliano nurodymų sustiprinti didžiųjų prekybos centrų apsaugą, kad čia nebūtų grobiami vaikai. Policijos duomenimis, pastaraisiais metais nei iš prekybos centrų, nei iš kitų vietų nebuvo pagrobtas nė vienas vaikas. Tačiau socialinio tinklo „Facebook“ lankytojų sukurptų istorijų prisiskaitęs A.Melianas įpareigojo policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį ištirti situaciją ir imtis priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Ministras į kliedesius sureagavo labai rimtai. LIETUVOS RYTAS
Vakar Klaipėdos apygardos teisme nuosprendžius išgirdo dvi moterys, uostamiestyje ir kitose Lietuvos vietose įsibraudavusios į senukų namus ir grobusios jų turtą. Įrodyta, jog romų tautybės Aliona Jurevičiūtė ir jos bendrininkė Erika Ivoškaitė iš anksto suplanavusios Klaipėdoje įsibrovė į penkių senukų butus, pagrobė jų pinigus bei vertingus daiktus. Kone visais atvejais įsibrovėlės prieš savo aukas naudojo smurtą, viena moteris buvo sunkiai sužalota. 32 metų A. Jurevičiūtei skirta 6 su puse metų laisvės atėmimo bausmė. 1992 m. gimusi E. Ivoškaitė nuteista penkerių su puse metų nelaisvės. Abi nuteistosios nukentėjusiesiems taip pat turės atlyginti per 60 tūkst. neturtinę žalą bei apie 13 tūkst. litų nuostolių. VAKARŲ EKSPRESAS
Žemaitijoje antradienio naktį griaudėję žaibai padegė tris sodybas. Ugniagesiams pastatų nepavyko išgelbėti. Baltininkų kaime nuo žaibo iškrovos apie 4 valandą ryto užsidegė gyvenamasis namas. Kai atskubėjo iškviestas gelbėtojų ekipažas, mūrinis namas su mansarda jau skendėjo liepsnose. Kol ugniagesiai malšino ugnį, nudegė stogas, liepsnos nuniokojo mansardoje įrengtą kambarį. Tuo pat metu nuo žaibo iškrovos užsiliepsnojo ūkinis namas Petrališkės kaime. Nors gelbėtojai stengėsi, pastatą ir jame buvusį turtą prarijo ugnis. Sudegė ne tik malkos ir šiaudai, bet ir dešimt avilių. Tą pačią naktį gelbėtojų automobilių sirenos pažadino ir Tverų miestelio gyventojus. LIETUVOS RYTAS
Penktadienį įvykusi avarija kelio Panevėžys-Vilnius ruože, kai automobilis susidūrė su į kelią įbėgusiu briedžiuku, buvo signalas, kad net ir kur ne kur pastačius apsaugines tvoras bei įspėjamuosius ženklus, netikėtai keliuose pasirodančių žvėrių nesumažėjo. Žvėrių sukeltų avarijų kasmet įvyksta per tūkstantį, o visos prevencijos priemonės jų sumažino ne taip, kaip norėtųsi. Tačiau kol žvėrys ir žmonės žūva keliuose, valdžia nebeturi nei pinigų, nei idėjų, kaip mažinti nelaimingų atsitikimų mastą. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat buvo nukentėjęs nuo žvėries, tačiau ką daryti – nežino iki šiol Priežastis tradicinė – nėra pinigų. VAKARO ŽINIOS
Pagal ELTĄ