POLITIKA
Nuo 2004-ųjų, kai įstojome į Europos Sąjungą, paramai kitoms šalims esame išleidę beveik 700 mln. litų. Dvigubai daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Už biudžeto lėšas mokome Moldovą, Gruziją, Afganistaną, Ukrainą demokratijos. Gelbėjame besivystančias šalis nuo skurdo, kai čia, Lietuvoje, kas penktas gyventojas taip pat gyvena skurde. Užsienio reikalų ministerija, skirstanti paramą kitoms šalims, išdidžiai skelbiasi, kad 2004 metais Lietuva iš pagalbos gavėjos tapo šalimi donore. RESPUBLIKA
Nuo 2004-ųjų paramai kitoms šalims jau skyrėme 686,1 mln. litų. Net kriziniais 2009-aisiais patys verždamiesi diržus kitiems atseikėjome 105 mln. litų. O pernai nepagailėjome 129 mln. litų gruzinams, moldovams. Už šias lėšas Afganistano kaimuose statėme mokyklas, o čia, Lietuvoje, jas uždarinėjome. 129 mln. litų svetimų gelbėjimui Vyriausybei neatrodo daug, o 100 mln. litų minimalios algos didinimui penkiasdešimčia litų – jau didelė suma. Beje, didesnė paramos lėšų dalis skirta visai ne besivystančių šalių varguoliams, o jų valdžios institucijoms. Skleidėme europines vertybes Baltarusijoje, tobulinome Ukrainos mokesčių sistemą, skatinome šios šalies moterų socialinį aktyvumą. Taip pat finansavome kai kurių šalių (pavyzdžiui, Moldovos, Irako) valstybės tarnautojų stažuotes Lietuvoje. Kovojome su korupcija Armėnijoje, Azerbaidžane. Pamokėme paramos gavėjas demokratijos, kėlėme jų valstybės tarnautojų kvalifikaciją. Skyrėme paramą ir Iranui, Sudanui, Libanui, Makedonijai bei kt. valstybėms. RESPUBLIKA
Mes negalime būdami užlopytu užpakaliu taip dosniai aukoti kitiems. Mums patiems reikia kelnes lopytis“, – įsitikinęs psichologas, Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas. Jis akcentavo, kad teikti humanitarinę pagalbą – sveikintina, bet siūlo ir susimąstyti, ar Lietuvos pareiga prisidėti prie buvusių kolonijų – Afrikos, Indijos – vystymo, kai niekada nebuvome kolonijinė valstybė. „Nemaža dalis ES valstybių – prancūzai, ispanai, italai, vokiečiai – savo klestėjimą sukūrė iš kolonijų. Iš ten vežė pigią darbo jėgą, žaliavas, prekes, vietinius niekino. Žinoma, dabar ta kaltė išperkama, bet kodėl ir mes turime tempti jos naštą?“ Anot filosofo Vytauto Rubavičiaus, „šiaip politinis elitas visada nori atrodyti gražiai, todėl ir paramą kitiems uoliai skiria, vykdo įsipareigojimus. Norima parodyti, kokie esame geri, labai geri europiečiai. Be to, dar klausimas, ar ta mūsų skiriama parama tikrai atitenka skurstantiesiems. Gali būti, kad yra kaip ir Lietuvoje – užsienio parama sunaudojama politinio elito. Pavyzdžiui, mūsų ministerijos maudosi piniguose, projektams skiriami milijonai, o mokytojams trūksta…“ RESPUBLIKA
Per garsųjį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalą staigų politinį manevrą atlikęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas neapsiriko – už tai gaus šiltą kėdę. Užsienio reikalų ministerijoje ir Seime jau ne paslaptis, kad dabartinį kultūros ministrą A.Gelūną rengiamasi skirti ambasadoriumi prie UNESCO. Šis svarbus Lietuvai, turinčiai ne vieną UNESCO saugomą objektą, postas liko tuščias dar 2009 metais, kai iš jo buvo atšaukta Ina Marčiulionytė. Pavasarį, kilus skandalui dėl FNTT vadovų atleidimo ir prasidėjus trinčiai tarp valdančiosios koalicijos partnerių, A.Gelūnas, deleguotas į kultūros ministro postą „prisikėlėlių“, perbėgo į Liberalų sąjūdį. Taip jis išgelbėjo koaliciją nuo galimos Vyriausybės griūties, nes liberalcentristai svarstė galimybę trauktis iš ministrų kabineto. LIETUVOS RYTAS
Prezidentūra apie galimybę išsiųsti A.Gelūną ambasadoriumi teigė dar nežinanti. Bet Vyriausybės koridoriuose kalbama, jog konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius nepamiršo A.Gelūno pagalbos, todėl jau rengiami jo ambasadoriavimui būtini dokumentai. Tačiau „Lietuvos ryto“ kalbinti diplomatai prasitarė, kad ministras gana atvirai kalba apie galimą darbą Paryžiuje. Savo atstovo prie UNESCO Lietuva neturi daugiau nei pustrečių metų, kai buvo atšaukta ambasadorė I.Marčiulionytė po jos nesėkmingo bandymo kandidatuoti į UNESCO generalinio direktoriaus postą. LIETUVOS RYTAS
Konstitucinis Teismas ketina skubos tvarka dar iki Seimo rinkimų išnagrinėti bylą dėl to, ar atitinka Konstituciją įstatymas, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į parlamentą. Tačiau oficialaus patvirtinimo, kad tikrai tai įvyks, kol kas nėra. KT nusprendus, kad priimta įstatymo pataisa neatitinka šalies Konstitucijos, opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos lyderiui , europarlamentarui R.Paksui durys į Seimą būtų vėl užvertos. KAUNO DIENA
KULTŪRA
Artėjant Valstybės dienai „Arkos“ galerija pristato baltarusių ir lietuvių dailininkus parodoje „Šaknys“, ji bus atidaryta rytoj. Bendrą dailės projektą vykdo trys galerijos: Vilniaus galerija „Arka“ ir dvi Baltarusijos galerijos: L.Ščemeliovo muziejus Minske ir G.Vaščenkos paveikslų galerija Gomelyje. Po 15 žinomų menininkų iš abiejų šalių pateikia kūrinius, labiausiai atspindinčius temą tiek idėjine, tiek formos prasme, ir iliustruoja abiejų šalių menininkų kūrybos ryšį su bendražmogiškomis vertybėmis. Baltarusių dailėje realistinės tradicijos, kilusios iš rusiškos peizažo mokyklos, dar labai stiprios lig šiol. Todėl ekspozicijoje žymią dalį sudaro klasikinis peizažas (Antonas ir Igoris Barchatkovai, Leonidas Gomonovas, Aleksandras Gailevičius ir kt.). Kai kas iš tapytojų, bėgant laikui, transformavo savo stilių į labiau dekoratyvų, tačiau jų ryšys su ištakomis išlieka labai stiprus (Aleksandras Griškevičius, Vladimiras Koncedailovas ir kt.). RESPUBLIKA
Rugsėjį Jauniūnuose (Joniškio rajonas) bus minimos 776-osios Saulės mūšio metinės, tačiau prieš keletą metų prasidėjusios memorialo statybos nebevyksta nuo žiemos. Pastaruoju metu apie Saulės mūšio įamžinimą beveik nieko negirdėti. Su vietos valdžia, Jauniūnų kaimo bendruomene susitikęs Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys ragino daugiau viešai pristatyti istorinį Saulės mūšį, jo svarbą, ieškoti kontaktų su Vyriausybe, Seimu, kad skirtų lėšų. Esą geriau žinomas rajoną reprezentuojantis Žagarės Vyšnių festivalis, o ne Saulės mūšio vieta. Praėjusiais metais darbams Vyriausybės buvo skirti 650 tūkstančių litų. Už juos toliau tvarkytas tvenkinys: įrengti šlaitai, pastatyta kūlgrinda, sutvarkyta vieta, kur stovėjo senasis paminklinis akmuo, pasodintas parkas. Viso Saulės mūšio vietos sutvarkymo projekto vertė – daugiau kaip pustrečio milijono litų. Memorialui užbaigti dar trūksta maždaug milijono. Saulės mūšio vieta yra įrašyta į Lietuvos Respublikos istorijos paminklų sąrašą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Žagarėje ant Žvelgaičio kalno per archeologinius kasinėjimus apie 100 kvadratinių metrų plote aptiktos XIII amžiaus vokiečių pilies liekanos. Pasak archeologo Ernesto Vasiliausko, galima manyti, kad tai buvo vokiečių pilis, minima 1271 metais.Polis, tikėtina, su pertraukomis egzistavo iki paskutinio žiemgalių sukilimo 1279-1290 metais bei iki XIV amžiaus vidurio. Nors pily paprastai turėdavo gynybinius įtvirtinimus – pylimus, jo archeologai nerado. Archeologai atkasė ir vėlesnį , XVI-XVII amžiaus kultūrinį sluoksnį. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Laikinoji sostinė šiemet ir vėl kviečia į tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“. Įspūdingas, tūkstantines žiūrovų minias sutraukiantis muzikinis renginys prie istorinės Kauno pilies vyks liepos 6, 7 dienomis. Tai jau vienuoliktoji muzikos šventė miestiečiams ir Kauno svečiams, kur bus galima nemokamai pasiklausyti aukščiausio meninio lygio koncertų. „Šis festivalis – tai puiki galimybė išgirsti ir pamatyti garsius, mylimus ir dar neatrastus Lietuvos ir užsienio dainininkus, pasimėgauti gera muzika“, – sakė vienas renginio organizatorių Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys. „Dainuos Virgilijus Noreika, Vytautas Juozapaitis, Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė, Kęstutis Alčiauskis, Ieva Vaznelytė, roko dainininkas Jeronimas Milius, daug jaunų atlikėjų, taip pat svečiai iš užsienio – vengras Karolis Peleris, jo tautiečių pora Barbara Bodi ir Davidas Sabo, tenoras iš JAV Erikas Fentonas“, – koncerto dalyvius vardijo festivalio organizaciniais reikalais taip pat užsiimantis Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovas dainininkas Gediminas Maciulevičius. VAKARO ŽINIOS
Jau rugsėjį dalyje Lietuvos vaikų darželių bus pradėta įgyvendinti programa, kuria mažyliams bus kalama į galvą, kad berniukai niekuo nesiskiria nuo mergaičių, o lytis – kiekvieno žmogaus ne prigimties, o apsisprendimo reikalas. Jei bandomasis projektas pasiteisins, nuo kitų metų pradžios jis bus vykdomas visuose Lietuvos vaikų darželiuose. Tiesa, iškrypimą puolė stabdyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, netyčia išgirdęs apie šią nesąmonę. Tačiau kol kas jo pastangos yra bevaisės, mat net neaišku, kas už projektą yra atsakingi. RESPUBLIKA
Šį skandalingą faktą paviešinus „Respublikai“, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Petras Gražulis ir Asta Baukutė pareikalavo, kad klausimo svarstymas būtų įtrauktas į komiteto darbotvarkę. Parlamentaras P.Gražulis sakė, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išsiaiškino, kad prie projekto nagus yra prikišęs ir Europos lyčių lygybės institutas, o tai, pasak jo, reiškia, kad per Briuselį programą prastūminėja seksualinės mažumos. „Baigus vykdyti programą, darželiuose berniukai turės pasirinkti, kas jie yra – berniukai ar mergaitės. Kraupu. Posėdžio metu paaiškėjo, kad nuo rugsėjo programa bus įgyvendinama. Taip pat paaiškėjo, kad ji su valstybe buvo derinta, o su tėvais – ne.“, – pasakojo P.Gražulis. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Kuo Trakų nusikaltėlių šului neįtiko iš Filipinų kilęs verslininkas? Odos spalva ar tuo, kad atidaręs kavinę miesto centre nemokėjo duoklės? Garsiame žurnale „Newsweek“ 18 metų dirbusį filipinietį fotografą Andy Hernandezą Afganistane yra sumušę opozicijos atstovai, per antivyriausybinę demonstraciją Pietų Korėjoje jis nukentėjo nuo karo policijos, o Libano sostinėje Beirute vyrą kliudė artilerijos sviedinio atplaiša. „Tai buvo karas“, – kalbėdamas su kolegomis šių įvykių nesureikšmindavo 54 metų fotografas. Šį savaitgalį žurnalistai išgirdo jo pagalbos šauksmą: „Mane atakuoja mafija.“ A.Hernandezas ir jo žmona 38 metų Monika Abraitytė penktadienio vakarą buvo užpulti ir sumušti Trakų centre – jų kavinėje „Mojo Cafe“. Trakuose rytietiško maisto kavinę atidaręs A.Hernandezas atpažino vieną užpuolikų. Apie įvykį pirmiausia savo šalies žurnalistams pranešęs verslininkas neslėpė, kad „jo šeimą terorizuoja mafijos bosas Stanislovas Narkevičius, pravarde Narkuša, su savo gauja“. LIETUVOS RYTAS
Tinkle „Facebook“ A.Hernandezo įspūdžiai išgąsdino ir Filipinuose gyvenančią jo šeimą. „Brolis Lietuvoje gyvena ilgiau nei dešimt metų ir niekada nesame girdėję, kad jis būtų patyręs rasistinių išpuolių. Manėme, kad jis gyvena taikioje šalyje, bet nepaprastai nusivylėme“, – Lietuvos žurnalistams teigė jo sesuo Taffy Santiago. „Jie grasino mus suluošinti, o kavinę sunaikinti“, – sakė verslininkas. Užpuolikai užsienietį plūdo rusiškais keiksmažodžiais, vadino juodaveidžiu, juodašikniu, beždžione. Jie dar labiau įsiuto, kai A.Hernandezas paprašė žmonos iškviesti policiją. Po šio įvykio A.Hernandezas liko nepatenkintas policijos darbu – jis tikėjosi pagalbos sulaukti greičiau. „Kur būna policija, kai jos reikia?“ – „Facebook“ rašė kavinės savininkas. Pareigūnai aiškinsis, ar Trakų kavinės šeimininkai galėjo būti reketuojami. Vakar pareigūnai S.Narkevičių uždarė į areštinę. LIETUVOS RYTAS
Iki šiol S.Narkevičius Trakuose – įtakingas veikėjas. Jo nurodymų klauso ir Trakų savivaldybės vadovai. Vilniaus apygardos teismas jau dvejus metus nagrinėja bylą dėl buvusio Trakų mero Vytauto Petkevičiaus ir administracijos direktoriaus Leonardo Karnilos piktnaudžiavimo tarnyba. Teigiama, jog jiems įtaką darė ir S.Narkevičius, bandęs tarpininkauti, kad Naujoji sąjunga statybų bendrovei JPSF už partijos būstinės remontą sumokėtų 180 tūkstančių litų. LIETUVOS RYTAS
Parengta pagal ELTĄ