POLITIKA
Prienų rajone, Vazgaikiemyje, sekmadienį baigėsi pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Jaunoji pasaulio Lietuva simboliškai susirinko valstybėje, vardu Lietuva. Čia energingai dalyvavo diskusijose, koks yra Lietuvos nacionalinis interesas. Visko buvo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime. Ir diskusijų apie kultūrą, ir baltiškų papuošalų, ekologiškų baldų ar vėjo malūnėlių gamybos. Jaunimas mokėsi lietuviškos kulinarijos, dalyvavo kontaktų ir karjeros mugėse. Klausėsi koncertų. Bendravo, dainavo, šoko, jodinėjo žirgais. Ar pavyko per 4 dienas išsiaiškinti, kokia yra Pasaulio Lietuva? RESPUBLIKA
Iš užsienio valstybių ir įvairių Lietuvos regionų į Prienų rajone surengtą pirmąjį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą suvažiavę dalyviai diskutavo apie Lietuvą ir apie tai, koks bus mūsų visų kuriamas XXI amžiaus modelis. Renginyje vyravo Lietuvos gyventojai, nors buvo girdėti ir kalbant lietuviškai su akcentu, taip pat buvo anglakalbių bei rusakalbių svečių. Kiekvienas pranešimas ir diskusija sulaukė nemažai susidomėjusiųjų. Bene labiausiai provokuojantį pasiūlymą pateikė lietuvis verslininkas, dėstytojas, inovacijų entuziastas Vladas lašas: „Kurie dalyvausite ekspedicijoje į Marsą? Juk tai tas pats, kaip kadaise vykti ieškoti kitų žemynų“. KAUNO DIENA
Konservatoriai gavo dūrį iš Kauno, kuris laikomas nepajudinama partijos tvirtove. Bet dešiniųjų lyderis premjeras Andrius Kubilius tai pavadino tik demokratijos apraiška. Išvakarėse netikėtą pareiškimą paskelbė Kauno konservatoriai – jie pasipiktino partijos prezidiumo sprendimu trims bendražygiams už bausmę sąraše skirti gerokai prastesnes vietas. Nemalonę užsitraukė Seimo nariai Naglis Puteikis, Jonas Šimėnas ir Rytas Kupčinskas. Dėl pastarojo ir kilo šurmulys Kaune. Kauno skyrių sueigos taryba pareiškė, kad prezidiumo padaryti sąrašo pakeitimai yra nepakankamai motyvuoti ir menkina partijos narių nuomonę. „Jie tinkamai atstovauja rinkėjų lūkesčiams, turi nemažos dalies jų pasitikėjimą ir autoritetą“, – skelbiama pareiškime. LIETUVOS RYTAS
Vakar buvo minimos 602-osios Žalgirio mūšio metinės. Tai viena svarbiausių datų Lietuvos istorijoje, tačiau mokslininkai pastebi, jog visuomenei vis dažniau peršamas negatyvus praeities traktavimas. Daug ginčų sukelia istorinių asmenybių vertinimai. Praeities interpretacijų klausimai atsiduria net teismuose. Kaip „Vakaro žinioms“ teigė istorikas Alvydas Nikžentaitis, istorijos vaidmuo šiandieniniame gyvenime tapo itin svarbus. „Praeities vertinimai per laiką stipriai kito. Istoriko kaip autoriteto vaidmuo nyksta, nes kiekvienas visuomenės narys jaučiasi galįs komentuoti praeitį“, – teigė A.Nikžentaitis. Politologas Marius Kundrotas „Vakaro žinioms“ tvirtino, jog žmonėms sunku atsigręžti į istorinę praeitį, kai kasdien tenka kovoti dėl išlikimo. „Mūsų sąlygomis visuomenė kasdieną sprendžia išgyvenimo klausimus – kaip susimokėti mokesčius ir nusipirkti valgyti, todėl istorija pasislenka į šalį. Masės sujuda tik sprendžiant kritinius klausimus, kai paliečiami jiems skausmingi ar brangūs dalykai“, – teigė jis. VAKARO ŽINIOS
Prieš 22 metus dabartinis Rusijos demokratinės opozicijos lyderis Borisas Nemcovas kėlė Lietuvos vėliavą Maskvoje sveikindamas mūsų valstybę su iškovota laisve. Užvakar kalbėdamasis su „Lietuvos rytu“ politikas pasidžiaugė tuomet nesuklydęs. Negailestingas Kremliaus režimo kritikas, daugelio protesto mitingų rengėjas, buvęs Rusijos vicepremjeras 52 metų B.Nemcovas nėra labai retas svečias Lietuvoje. Prieš dvi savaites jis dalyvavo Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje, o praėjusį savaitgalį atvyko į Jonavos rajone surengtą valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąskrydį. Žinomas Rusijos politikas populiarumu gerokai pranoko net pačių renginio šeimininkų konservatorių vadovus. „Dvišalių santykių pagerėjimas būtų naudingas visiems, bet kol kas jie negerėja. Rusija ir Lietuva kalba skirtingomis kalbomis. Tačiau neverta pernelyg jaudintis, nes V.Putino santykiai net su Baltarusija yra prasti“,- „Lietuvos rytui“ sakė svečias. LIETUVOS RYTAS
„Vis ieškoma didesnės žalos, esą jeigu Lietuva bus ne su ES, tai neva ateis didžiulė žala ar grėsmė iš Rytų. O kad Vakaruose yra ne ką mažesnės grėsmės, kurios gali tarsi kandis drabužį sugraužti valstybę, stengiamasi nematyti. O graužiama kasdien, palaipsniui, metodiškai… Štai šitos grėsmės lietuviams dar yra mažiausiai pažįstamos. Kai yra akivaizdus mūsų slopinimas, tuomet mes mokame ir galime priešintis, tačiau prieš tokį palaipsnį veikimą, ilgalaikes grėsmes jokio imuniteto dar neturime. Tiesiog trūksta sąmoningumo pasipriešinti tokiam šliaužiančiam, tyliam valstybės griovimui. Mūsų jaunimui paprasčiau yra išvažiuoti svetur, negu kažką daryti čia – jau kone pusės tautos nėra“,- apie pilietiškumo slopinimo pasekmes „Respublika“ kalbėjosi su filosofu Arvydu Juozaičiu. RESPUBLIKA
KULTŪRA
Keturias dienas trukusiame Žagarės vyšnių festivalyje be įprasto vyšnių uogienės kvapo, kaliausių parado šiais metais atsigręžta į istorijos, kurios, kaip skelbė šventės pavadinimas, nesuklastosi, atminimą. Renginys sulaukė ypatingo svečio – žymiausio kraštiečio, legendinio boso Vaclovo Daunoro, dabar gyvenančio JAV. Garsusis dainininkas, prieš porą savaičių atskridęs iš JAV, sakė negalėjęs aplenkti gimtojo miesto. Nors ir sirgdamas profesorius sodriu balsu užtraukė dainą „Augau aš pas tėvelį“, kuri nuvilnijo per parką lydima ovacijų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Ne daug kam tikėjosi, kad šiųmetį festivalį šiemet pagerbs ne tik Žagarės, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimas Vaclovas Daunoras. Bet tai įvyko. Pasiklausyti iš Amerikos į gimtinę grįžusio išskirtinio grožio balso savininko sugužėjo, kas tik galėjo. Automobilių virtinės Žagarės link tęsėsi net kelis kilometrus. Ir niekam nebuvo per toli paeiti kelis kilometrus iki senojo parko, kur specialiai pastatytoje arenoje kalbėjo ir net dainavo šiemet 75-ąjį gimtadienį atšventęs V.Daunoras. Kaip pavyko į Žagarę prikviesti patį maestro, teiravomės festivalio organizatorių, Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno. „Ne aš jį prikviečiau, o Žagarė prikvietė“, – kuklinosi M.Balčiūnas. RESPUBLIKA
Teatro režisierius Saulius Varnas kelis mėnesius praleido Skopjėje, Makedonijos sostinėje. Nacionaliniame teatre inscenizavo švedų dramaturgo Augusto Strindbergo dramą „Freken Julija“. Šiuo pastatymu uždarytas 68-asis didžiausio šalies teatro sezonas.“Pašnekesiai dėl darbo Skopjėje vyko jau senokai. Tačiau tik šiemet mano ir teatro tvarkaraščiai palankiai susiderino“,- kalbinamas „Lietuvos žinių“ sakė S.Varnas. Režisierius buvo patenkintas Makedonijoje atradęs puikią aktorinę mokyklą. Jis džiaugėsi profesiniu, psichologiniu aktorių pasirengimu. Lietuvių režisieriaus spektaklį „Freken Julija“ Makedonijos nacionalinio teatro publika sutiko palankiai. Spektaklis pakviestas į Albaniją, Tiranos teatrų festivalį, kuris vyks šį rudenį. LIETUVOS ŽINIOS
Lietuvoje daugybė dvarų – vieni jų baigia sunykti, kiti restauruojami. Na, o neišlikusio Bijotų dvaro sodybos vieta išpuoselėta dėl čia pat stovinčių unikalių baublių, kurie laikomi pirmuoju muziejumi. „Šiam muziejui šiemet sukako 200 metų, dėl to šie metai paskelbti Muziejų metais. Žymieji baubliai ir juos supanti teritorija sutviskėjo naujai, tam buvo skirta daugiau kaip 6 mln. litų – ES ir Lietuvos valstybės lėšų.Patys baubliai konservuoti, atnaujinti apsauginę funkciją atliekantys palapinės formos gaubtai su stiklinėmis sienomis. Daugelis žmonių atvažiuoja apžiūrėti pirmojo Lietuvos muziejaus“,- tvirtino Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinio D.Poškos baublių muziejaus vadovė Lina Bajorinienė. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Pastaruoju metu uostamiesčio Kelių policija gauna vis daugiau nuotraukų, kuriose užfiksuoti tarnybiniai pačių pareigūnų automobiliai, žmonių nuomone, pastatyti pažeidžiant Kelių eismo taisykles (KET). Kelių policijos atstovai neneigia, kad tarp atsiųstų nuotraukų yra tų, kuriose išties įamžinti realūs KET pažeidimai. „Būna visokių situacijų, ir kartais tų nuotraukų autoriai yra tikrai teisūs, teigdami, kad tarnybinis policijos automobilis stovi ne taip, kaip leidžia eismo taisyklės. Pilietiškumas yra gerai, tačiau dažniausiai žmonės painioja dvi sąvokas, esančias ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ir Kelių eismo taisyklėse – kas yra eismo dalyvis ir kas yra kelyje dirbantis asmuo“, – sako Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro komisaras inspektorius Gintaras Kučinskas. VAKARŲ EKSPRESAS
Iš tolimos kelionės motociklu po Farerų salyną Lietuvos link pasukęs kunigas 37 metų Darius Sruoginis neparveš parapijiečiams savo tradicinių įspūdžių. Keliautojas nelemtai žuvo Vokietijos kelyje. Slavikų ir Sudargo (Šakių rajonas) parapijų klebonas kelyje netoli Rostoko aplenkė nedidelį sunkvežimį ir buvo priverstas staigiai stabdyti. Sunkvežimis trenkėsi į motociklą ir nubloškė jį į atitvarus. Motociklininkas žuvo. Jo palaikai į Lietuvą turėtų būti parvežti antradienį. D.Sruoginis į Slavikus iš Kudirkos Naumiesčio (Šakių rajonas) buvo perkeltas prieš aštuonerius metus. Parapijiečiai kleboną apibūdina kaip draugišką, smalsų, energingą ir aktyvų bendruomenės narį, aistringą keliautoją ir medžiotoją. „Kunigas Darius apkeliavo daugybę šalių. Į jas dažniausiai važiuodavo automobiliu. Jei neklystu, į Farerų salas buvo jo bene pirmoji tokia tolima kelionė motociklu“, – sakė Slavikų seniūnas Vidmantas Sprainaitis. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ