POLITIKA
Maždaug dešimt dabartinio Seimo narių ketina visam laikui užverti parlamento duris. Daugumos jų motyvas – amžius ir sveikata. Iš 139 dabartinio Seimo narių vos 10-12 čia dirbti greičiausiai nebegrįš niekada – kandidatuoti per artėjančius parlamento rinkimus jie nebeketina. Tarp jų yra ir Seimo senbuvių, ir politikos naujokų. Galutinai aišku: kitame Seime nebedirbs Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas ir jo žmona konservatorė Rūta Rutkelytė. Ir vienas, ir kitas turi sveikatos problemų ir, pasak jų pačių, nori daugiau laiko skirti sau. „Ateina laikas, reikia ir jauniems užleisti vietą. Labai gaila trauktis, bet toks gyvenimas“, – sakė K. Glaveckas. Tiesa, jis yra Liberalų sąjūdžio kandidatų į Seimą sąraše, nors vienmandatėje apygardoje nebesikaus. Kuriam laikui iš politikos traukiasi ir Liberalų sąjūdžio narys, antrą kadenciją Seime dirbantis Audrius Endzinas.
Nebevarstyti parlamento durų pasiruošę ir daugiau politikų, vienas jų – konservatorius Česlovas Stankevičius. „Atėjo laikas“, – paaiškino iš politikos besitraukiantis 75 metų Seimo pirmininkės pavaduotojas. Jau kurį laiką kalbama, kad iš politikos galėtų trauktis kitas garbaus amžiaus politikas socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Tačiau, partijos vadovybės tikinimu, jis rinkimuose dalyvaus. Nedalyvauti rinkimuose kurį laiką svarstė vienintelis socialdemokratas – Jonas Juozapaitis. Bet persigalvojo. Tarp neapsisprendusiųjų – konservatorius Liudvikas Sabutis, su Tautos prisikėlimo partija į Seimą patekęs Mantas Varaška, kuris susilažino su Liberalų ir centro frakcijos seniūnu Algiu Čapliku, kad į kitą Seimą tikrai neis. Likti politikoje nebeketina ir Arūno Valinsko į Seimą atvesta žmona Inga Valinskienė, pats A. Valinskas tęsti politinę karjerą ambicijų turi. Dirbti kitame Seime neplanuoja ne vienas Mišriai Seimo narių grupei priklausantis politikas. „Kas į Seimą nebenori?“ KAUNO DIENA
KULTŪRA
Dailininkė, keramikė ir tapytoja Teresė Jankauskaitė kviečia „visą Lietuvą“ į savo giminės keturių kartų kūrėjų parodą po atviru dangum, kur jau dėliojami jos, jaunesnių artimųjų ir jų tėvo, senelio, prosenelio Petro Jankausko, jaunystėje tarnavusio ūkvedžiu pas prezidentą Antaną Smetoną, kūriniai. T. Jankauskaitė tobulina juodosios keramikos technologiją, kuri yra tūkstančių metų senumo ir nors, atrodytų, dominuoja viena spalva, tačiau degant lauko krosnyje išgaunami nenuspėjami atspalviai. Kūrėja yra rengusi parodas Prancūzijoje, Osetijoje, Lenkijoje ir kt. šalyse, net per 50 jų buvo Lietuvoje. Skambanti suknelė, nulipdyta iš molio žvynų, buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą, tačiau dailininkė nesiekia pigių ir vienadienių efektų, gyvena ir kuria gamtos atokybėje, Pelekiškės kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone. Ten, prie savo klėtelės, ir kviečia „visą Lietuvą“. „Žėrintis giminės medis“ – tai keturių giminės kartų paroda, kuri veiks keletą dienų, o atidaroma rugpjūčio 4 d. 17 val. „T. Jankauskaitė. Kai žėri giminės medis“. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje šeimininkaujantiems veikėjams – smūgis. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažino niekine ir įpareigojo nutraukti sutartį dėl komplekso atstatymo darbų projektavimo. Tytuvėnų piligrimų centras įpareigotas nutraukti šių metų vasario mėnesį sudarytą sutartį su Kauno paminklų projektavimo ir restauravimo institutu. Su šia įstaiga sutartis skubos tvarka pasirašyta po Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčią ir Bernardinų vienuolyną nuniokojusio gaisro. Nugalėtoja paskelbta įmonė pasiūlė darbus atlikti už 200 tūkst. litų, o kiti du dalyviai paprašė dukart didesnės sumos. Tai ir sukėlė tyrimą atlikusių VPT specialistų įtarimą, mat laimėtoju pripažintas institutas niekaip nepagrindė mažos kainos. Tytuvėnų piligrimų centro laikinasis direktorius Pranas Jurkaitis įpareigotas nutraukti sutartį ir skelbti naują konkursą. Skandalais išgarsėjęs Tytuvėnų piligrimų centras atsidūrė ir Generalinės prokuratūros akiratyje – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešųjų pirkimų. „Naujas kirtis“. LIETUVOS RYTAS
Savaitgalį Varėnoje vykstant festivaliui „Tamsta Muzika 2012“ paslaptingai dingo jaunas vilnietis, garsios tautodailininkės sūnus Tomas Fedosejevas. Žinių apie sūnų tėvai neturėjo nuo penktadienio, kai jis su draugais išvyko į Varėną. Kad T. Fedosejevas dingo, šeštadienio rytą jo motinai Laimutei Fedosejevai pranešė jaunuolio pasigedę draugai. Vilniečio tėvai iškart išvyko į Varėną ir kreipėsi į pareigūnus. Pasak L. Fedosejevos, sūnaus draugai jai paaiškino paskutinį kartą Tomą festivalyje matę, kai koncertavo Andrius Mamontovas, o po to jį „pametę“ minioje. Po koncerto bandyta paskambinti į Tomo mobilųjį telefoną, tačiau su abonentu nebuvo galimybės susisiekti. Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo Vyto Batulevičiaus patvirtinimu, savaitgalį buvo pradėta T. Fedosejevo paieškos byla. Pirmadienį pareigūnas teigė, kad įvykio vietoje dirbo profesionalios pajėgos – ežerą tikrino ugniagesių gelbėtojų tarnybos narai, mišką šukuoja kinologai, kariai ir atvykę savanoriai. „Festivalio šurmulyje dingo vaikinas“. LIETUVOS ŽINIOS
Pirmadienį Telšiuose vis dar buvo aptarinėjama savaitgalį miestą sukrėtusi žinia apie kraupią Švedijoje įvykusią avariją, per kurią trys lietuviai žuvo iš karto, o vieno sunkiai sužeisto gyvybė užgeso ligoninėje. Lietuvos piliečio vairuojamas krovininis autobusiukas kelyje E10 rėžėsi į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį ir netikėtai stabdyti ėmusį vilkiką su rusiškais valstybiniais numeriais. Jau vėliau pastarojo vairuotojas tvirtino, kad stabdžių pedalą nuspaudė išvydęs į kelią išbėgusį elnią. Teigiama, kad visi keturi mikroautobusu važiavę vyrai yra Lietuvos piliečiai – Kuršėnų gyventojas Stanislovas Ruškus, telšiškiai Vitalijus Polius, Andrius Kreišmonas ir Justas Alvinskas.
Pirmadienį Telšių apskrities VPK atstovė spaudai Vitalija Kazlauskienė „Respublikai“ patvirtino, kad Švedijoje tikrai žuvo 18-metis J. Alvinskas. Vaikinas šiais metais baigė Telšių Žemaitės gimnaziją ir vyko į užsienį užsidirbti prieš rudenį turėjusius prasidėti mokslus Klaipėdos universitete. Justo žūtis tapo dar vienu likimo smūgiu motinai, žinomai Telšių pedagogei, kitos šio miesto „Džiugo“ gimnazijos matematikos ir ekonomikos mokytojai Irmai Alvinskienei. Bendradarbių teigimu, moters vyras taip pat yra žuvęs avarijoje. „Lietuvių mirtis tykojo Švedijoje“. RESPUBLIKA
Septintą nuosprendį savo gyvenime išgirdęs kaunietis Dominas Žarkaitis 84-ąjį gimtadienį šį rugpjūtį vėl sutiks nelaisvėje. Kauno apygardos teismas D. Žarkaičiui skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą ginklų laikymą ir grasinimą nužudyti. Iš Varėnos rajono kilęs ir maždaug 50 metų kalėjime praleidęs D. Žarkaitis – vyriausias nuteistasis Lietuvoje. Senolis buvo triskart teistas už nužudymą, o pastarąjį kartą Kauno apygardos teismas už tokį nusikaltimą 1998 metais jam skyrė 15 metų nelaisvės. Pensininkas buvo paleistas 2005-aisiais. Konfliktas tarp D. Žarkaičio ir jaunos moters praėjusių metų liepos 23-iąją įvyko E. Ožeškienės gatvėje Kaune esančiame bute, kuris yra jų abiejų nuosavybė. Kaunietė norėjo sudrausminti kaimyną, kuris virtuvėje nusprendė išbandyti savo naująjį pistoletą, tačiau šauliui nepatiko priekaištai ir jis pagrasino moterį nušausiąs. Dėl kauniečio kėslų rimtumo nukentėjusiajai nekilo abejonių, mat tame pačiame bute 1998 metais D. Žarkaitis nušovė jos senelį. Vėliau policijos pareigūnai įtariamojo kambaryje rado dešimt savadarbių ir gamyklinių pistoletų, taip pat beveik 3 000 įvairaus kalibro šovinių. „Kalėjimų veteranas – vėl už grotų“. LIETUVOS RYTAS
Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistės parašai leido Noreikiškių dvaro teritoriją užstatyti namais. Teismą pasiekė prokurorų reikalavimas naikinti 32 sklypų detaliuosius planus. Tačiau devyni gyvenamieji namai dvarvietėje jau pastatyti. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, kuria siekiama panaikinti dokumentus, įteisinusius „Noreikiškių dvaro kvartalo“ statybą. Tie dokumentai – tai ir statybos komisijų protokoliniai sprendimai ir Kauno rajono savivaldybės administracijos vadovų įsakymai. 10 metų senumo Noreikiškių kadastro žemėtvarkos projektas su suprojektuota Noreikiškių dvaro teritorija suderintas KPD Kauno teritoriniame padalinyje, tačiau paveldosaugos reikalavimai paveldinei dvarvietei buvo nustatyti tik po 7 metų, o per tą laiką šioje teritorijoje sunaikinta ne viena kultūros vertybė.
„Net negalėjome pagalvoti, kad ten, plikuose šabakštynuose – paveldo teritorija“, – sakė bendrovės „SVP namai“, statančios „Noreikiškių dvaro kvartalo“ namus, vienas akcininkų Paulius Tamošiūnas. Verslininkų, „Noreikiškių dvaro kvartalo“ savininkų, teigimu, nepalankaus teismo sprendimo atveju jiems padaryta žala sieks apie 24 mln. litų, kuriuos turės sumokėti valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų. „Kauno pašonėje kartojasi Preilos botelių skandalas?“ KAUNO DIENA
Policijos duomenimis, šiais metais vairuotojai muša įžūlumo rekordus – per pusmetį kyšio siūlymo faktų užfiksuota dvigubai daugiau nei iki tol. Nusižengę vairuotojai pareigūnams siūlo mobiliuosius telefonus, alkoholinius gėrimus, įvairias nuolaidas ar nemokamas vakarienes restorane. Išradingiausi bando atsipirkti loterijos bilietais ar net cemento maišais. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, per pusmetį užfiksuota apie 300 atvejų, kai prasižengę vairuotojai policijos pareigūnams siūlė kyšius. Iki šiol per visus metus tokių atvejų buvo fiksuojama apie 350. Paklaustas, kodėl taip ženkliai padaugėjo korupcijos atvejų, R. Matonis teigė, jog situacijai įtakos turėjo kelios priežastys, tarp jų ir tai, kad policijos vadovybės laikosi griežtos nuostatos, jog kiekvienas toks atvejis būtų fiksuojamas. „Kyšis pareigūnui – ir loterijos bilietai, ir cemento maišai“. VAKARO ŽINIOS
Teismui perduotas ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti sostinės savivaldybę grąžinti valstybei buvusias Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpas Europos aikštėje. Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu įrodinėja, kad visuomet buvo ir yra pasiruošusi perduoti valstybei 2 tūkst. kv.m ploto administracines patalpas ir taip įvykdyti 2002 m. sutartį. Pirmadienį išplatintame pranešime teigiama, kad šiuos ketinimus sujaukė 2005-2006 m. Seimo priimtos Uždarųjų akcinių bendrovių įstatymo pataisos, kuriomis remiantis savivaldybės įmonė Vilniaus vystymo kompanija, valdanti patalpas, nebegali mažinti savo įstatinio kapitalo perduodama turtą. Savivaldybė tvirtina ne kartą siūliusi ieškoti sprendimų Valstybės turto fondui, kaip būtų galima įgyvendinti sutartį ir perduoti patalpas. Kadangi šis ginčas atsidūrė teisme, Vilniaus savivaldybė ketina siekti taikos sutarties, kuria remiantis ir perduotų patalpas valstybei. „Po reformos valstybė ieško turto“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ