POLITIKA
Dienraščio „Respublika“ ir nacionalinės naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ surengė visuomenės apklausą, ar Lietuvoje gyvenimas gerėja, ar blogėja. Paaiškėjo, kad prieš metus, Andriaus Kubiliaus valdymo laikais, gerokai daugiau žmonių tvirtino, kad nebemato ateities. Šiemet balandžio mėnesį beveik pusė – 45 proc. – 15-74 metų Lietuvos gyventojų atsakė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje gerėja. Šviesą tunelio gale matančiųjų, palyginti su pernykščiu balandžiu, beveik padvigubėjo. RESPUBLIKA
Savo krašte turėti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vertybių – garbė kiekvienai valstybei. Lietuva gali didžiuotis net keturiomis pasaulinės reikšmės vertybėmis: Istoriniu Vilniaus centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove bei Struvės geodezinio lanko punktais. Iš nematerialių vertybių pasaulinį pripažinimą pelnė Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, Dainų ir šokių švenčių tradicija bei Lietuvių polifoninės dainos „Sutartinės“. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė teigia, jog Lietuva turi galimybę ir toliau siūlyti savo kultūros šedevrus: „Be abejo, Lietuvoje esama nemažai unikalių kultūros, gamtos ar dokumentinio paveldo vertybių, kurias galima būtų teikti UNESCO sąrašams. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad teikdamos UNESCO vertybių kandidatūras, pirmiausia tokį paveldą saugoti įsipareigoja pačios valstybės. UNESCO vardas nėra paprasčiausias įvertinimo ženklas ar puošmena, kurią galime pasistatyti dulkėti lentynoje ir pamiršti.“ VAKARO ŽINIOS
Anot kultūros ministro Šarūno Biručio, globalizacijos procesai visame pasaulyje kelia nemažus iššūkius lietuvių tautos, jos unikalumo išsaugojimui: „Šiandien globalizacijos procese šios vertybės yra labai trapios. Jei tik dėmesio pritrūks, mes galime netekti tautos savitumo visiems laikams. Didžiulis darbas yra nuo pat mažens įskiepyti žmogui supratimą apie jo tapatybę, identitetą, valstybės istoriją, papročius. Toje vietoje tikrai reikia dėmesio gerokai daugiau.“ VAKARO ŽINIOS
Valdžios skonį vėl pajutęs Rolandas Paksas ėmė priekaištauti, jog koalicijos partneriai neskuba atverti jam kelio į Seimą. Bet jie atkirto, jog tam trukdo ir didėjantys paties „tvarkiečių“ lyderio norai. Politikas tikisi, kad jau šią sesiją jam bus suteikta galimybė rungtis rinkimuose. Bet praėjusią savaite posėdžiavusi Seimo Konstitucijos komisija nesugebėjo nieko nuspręsti. Partnerius stabdo Pakso apetitas. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių apskrities medicinos įstaigoje „žaista“ mokesčių tarifais, o iš sutaupytų lėšų, skirtų gydymui, pirkti moteriški batai, drabužiai slidinėjimui. Įstaigos savininkui nuo 2008 m. išmokėta 552 tūkst. litų. Juos privati sveikatos priežiūros įstaiga sutaupė iš pajamų už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir, kaip leidžiama, išmokėjo savininkui. Manipuliuojant 2008 m. ir 2009 m. skirtingais mokesčių tarifais, 2009 m. bandyta sumažinti savininkui tenkančius mokėtinus mokesčius ir gauti dar didesnę naudą. Maža to, paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigoje nuo 2008 m. iki 2011 m. išleista asmeninėms reikmėms daugiau kaip 46 tūkst. litų. „Visos tos prekės, kaip buvo nustatyta, naudotos ne bendrovės darbe, o buvo skirtos savininko asmeniniams poreikiams tenkinti. Toks mokesčių vengimo būdas nustatytas bendrovėje, kurioje susumavus 2008 m. turėtą ir gautą pelną, įmonės savininko pajamoms buvo galima priskirti beveik 730 tūkst. litų ir – kaip parodė patikrinimas – daugiau nei 90 proc. pajamų gaunama iš ligonių kasų, ir mažiau nei dešimtadalį užsidirba pati įstaiga“, – sako Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktorė Zonė Lapienė. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
Nidos gyvenvietėje viešėjęs Suomijos prezidentas Saulis Ninistas negailėjo gražių žodžių Kuršių nerijos gamtai ir Neringos kurortui. „Rojus Žemėje. Jūs esate laimingas žmogus“, – į delegaciją lydėjusį Neringos savivaldybės mero pavaduotoją Vigantą Giedraitį kreipėsi svečias. Iš Klaipėdos į Nidą atvykusiai delegacijai buvo pristatyta šio krašto istorija, gamtinis ir kultūrinis paveldas, turizmo galimybės. Svečiai Nidos gyvenviete ir šio krašto išskirtinumą kuriančiomis pustomo smėlio kopomis grožėjosi nuo Parnidžio kopos, kur Suomijos prezidentas domėjosi ir Saulės laikrodžiu-kalendoriumi. VAKARŲ EKSPRESAS
KULTŪRA
Vakar uostamiesčio meras į susitikimą Klaipėdos jaunimo teatro aktorių laukė ateinant su būgnais, kuriuos mušdami jie kartais budina snūduriuojantį miestą, tačiau jie atėjo net be savo vadovo Valentino Masalskio. Visi juokavo jaučiantys čia tvyrančią režisieriaus dvasią ir stebinčią akį. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasveikino jaunuomenę įsiveržus į miesto orbitą sakydamas, kad tai prilygsta kometos skrydžiui. Miesto galva neslėpė, jog Klaipėdos jaunimo teatro vardo patvirtinimas buvo didelis iššūkis politikams, reikėjo valios apsispręsti, laiko diskusijoms. Svarbiausia, kad vieni kitais patikėjo, ir jaunieji aktoriai prisiėmė didelę atsakomybę būti Klaipėdos miesto ambasadoriais. „Dauguma jūsų – vilniečiai. Klaipėda – puikus pasirinkimas, pakilimo takas, ypač turint tokį pilotą. Padarysiu viską, kad jus pririščiau prie Klaipėdos“, – jauniesiems aktoriams žadėjo Vytautas Grubliauskas. VAKARŲ EKSPRESAS
Šiaulių miesto Ragainės progimnazija mini veiklos 50-metį. Jos ištakos – buvusi 9-oji vidurinė mokykla, sustiprinto matematikos mokymo pradininkė. Tarp mokyklos auklėtinių yra ir buvusių Vyriausybės narių: ekspremjeras Adolfas Šleževičius, buvęs kultūros ministras Arūnas Bėkšta. Iki 2001 metų, kol buvo vidurinė, ji išleido 37 abiturientų laidas. Per šventę svečių būryje prisiminimais dalijosi buvę mokiniai. Tarp jų – ekspremjeras Adolfas Šleževičius ir kompozitorius, Klaipėdos universiteto profesorius Remigijus Šileika. „Kaip į tave dabar kreiptis: profesoriau ar Remigijau?“ – juokavo kompozitoriaus buvę mokytojai. „Esu pirmosios 1965 metų laidos abiturientas, kaip galėjau neatvažiuoti, – sakė A. Šleževičius. – Dažnai lankausi, nes mūsų klasė kas penkmetį būtinai susitinka.“ Šiauliai, buvusio premjero, teigimu, keičiasi, bet ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Miesto mokyklų uždarinėjimas – skaudus procesas. „Bet turime optimizuoti mokyklas, jeigu norime geresnės ugdymo kokybės“, – mano A. Šleževičius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus, kad tyčiniu bendrovių bankroto atveju išieškojimai bus nukreipiami į įmonės vadovų ir akcininkų asmeninį turtą, apsukrūs asmenys tampa tik įmonės šešėliu. Bet, pasirodo, nuostolių prisiteisti galima ir iš įmonės šešėlio. Teisme aiškinantis, kaip veikia šešėliniai asmenys, aiškėja, kad milijoninį turtą turinčios įmonės tariamas savininkas paprašo pabūti akcininku pažįstamo asmens, o šis vėliau akcijų negali atsikratyti. Tiesa, bijodami prarasti savo turtą kai kurie asmenys bendroves įsteigia ir jas valdo tik per statytinius, paprasčiau tariant, tikrasis bendrovės savininkas ir vadovas būna tik įmonės šešėlis. Bet ir iš pasitraukusio į šešėlį verslininko, pasirodo, įmanoma prisiteisti tyčia padarytas skolas. RESPUBLIKA
Nusikaltimas žiaurus ir painus, o atomazga pribloškianti. Gargždiškis Vytautas Albokas, nužudęs jį atstūmusią mylimąją, pasislėpė nuo teismo skirtos bausmės. Vakar paskelbta jo paieška. „Mums su vyru baisu“,- vakar „Lietuvos rytui“: ištarė kaunietė Jolanta Juškevičienė. Jos dukterį 25 metų medikę internę Dainą Juškevičiūtę nužudęs V.Albokas mėgaujasi laisve, nors pernai kovą Klaipėdos apygardos teismas jam skyrė 11 metų nelaisvės, o šių metų kovą šį nuosprendį paliko galioti ir Apeliacinis teismas. Po Apeliacinio teismo nutarties V.Albokas iškart turėjo keliauti už grotų.Tačiau jis neatvyki į Vilnių išklausyti teismo sprendimo. Dingęs žudikas pasėjo baimę aukos tėvams. LIETUVOS RYTAS
„Ilgai dirbau kriminalinėje policijoje, todėl teismo sprendimų po nuosprendžio nuteistuosius palikti laisvėje negaliu vertinti palankiai. Kai į laisvę išleidžiamas žmogus, įvykdęs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atrodo keistai. Labai sunkius nusikaltimus įvykdę asmenys turėtų likti suimti, kad nepabėgtų ir nepasislėptų. Tokių atvejų Lietuvoje buvo jau nevienas“,- sakė teisininkas Alvydas Sadeckas. LIETUVOS RYTAS
Nevyriausybinių organizacijų atstovai siūlo pasekti Švedijos pavyzdžiu ir už prostituciją bausti ne ja užsiimančias moteris, o jų klientus. Taip esą įmanoma sumažinti prostitucijos mastą. Šiandien šiuo klausimu Seime vyks tarptautinė konferencija „Prostitucija: kaip užtikrinti teisingumą“. Joje dalyvaus politikai, teisėsaugininkai, nevyriausybinių organizacijų nariai. „Mes manome, kad reikia pradėti diskusiją apie tai, kad prostitucijoje dalyvaujantys asmenys – vyrai ir moterys – yra nelygioje situacijoje. Kodėl nelygioje? Labai gerai žinome, kokia yra visuomenės nuomonė. Dėl prostitucijos dažniausiai kaltinamos moterys. Už prostituciją baudžiamos tik moterys, o vyrai yra niekuo dėti“, – Dingusių žmonių šeimų paramos centro tarybos pirmininkė Ona Gustienė apgailestauja, kad šiandienos visuomenėje prostitucija laikoma tik moters pasirinkimu, nors šioje nelegalioje veikloje dalyvauja ir vyrai. RESPUBLIKA
Eltos redaktorė Laima Kašėtaitė