POLITIKA
Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška: Grįžtame atgal į necivilizuotą visuomenę. „Respublikai“ paskelbus apie amerikiečių sociologo Marko Regneruso (Mark Regnerus) tyrimą („Tyrimas, sukrėtęs pasaulį“, 2012 m. liepos 10 d.), įrodžiusį, kad homoseksualų išauginti vaikai yra traumuojami, sulaukėme didelio atgarsio. Apie Vakarų peršamų laisvių ir teisių grėsmes kalbėjomės su psichoterapeutu dr. Gintautu Vaitoška. „Lietuvos darželiams šiuo metu siūlomos naujos programos, besinaudojančios knygelėmis „Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“, „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“, skatinančios berniukus mūvėti rožines kelnytes ir žaisti Pepę Ilgakojinę. Nors visa tai suformuluota diplomatiškai, tai vis vien vaiko lytinės tapatybės silpninimas. Lytinės tapatybės sutrikimas vaikystėje – oficiali diagnozė. Du trečdaliai vaikų, kurie pasižymi šiuo sutrikimu, užaugę yra homoseksualios orientacijos. Tokios siūlomos programos – ir feminizmo, ir transseksualumo įtaka“,- sakė dr. Gintautas Vaitoška. – Išskirtinis interviu. RESPUBLIKA
Netikėtais užmojais garsėjantis Vilniaus meras, visuomeninio judėjimo TAIP lyderis Artūras Zuokas nutarė įgnybti populiariausiai šalies politikei prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Turėdamas dvejų sėkmingų rinkimų kampanijų organizavimo patirtį norėčiau pasakyti, jog nesutinku su tuo, kad prezidento rinkimai vyktų be alternatyvos ir kad juose būtų vienas kandidatas. Todėl kviečiu šiandien visą visuomenę kartu ieškoti galimų kandidatų“, – vakar surengęs spaudos konferenciją kalbėjo A.Zuokas. Ar pats dalyvaus 2014 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, judėjimo TAIP lyderis neatsakė. LIETUVOS RYTAS
„Taip, tauta šiek tiek prablaivėjo, jos meilė prezidentei sumažėjo, bet juk neišnyko. Manau, jog A.Zuokas irgi tai supranta – juk jis gudrus žmogus.Tad spėju, šiuo demaršu jis siekia kitų tikslų, nei skelbia. Galbūt nori dėmesio prieš Seimo rinkimus. Gal jaučia, kad po Seimo rinkimų prezidentės gyvenimas bus daug sunkesnis, ir nori pirmas įšokti į šį traukinį. O gal tiesiog skelbia atvirą karą ir kontratakuoja“,- sako Vytautas Dumbliauskas, politologas. LIETUVOS RYTAS
Vakar Klaipėdoje Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas savo įkūrimo 20-metį paminėjo renginiais, skirtais miestiečiams. Renginys prasidėjo nuo iškilmingos bataliono karių rikiuotės Teatro aikštėje. Ceremonijos metu kariams įteikti specialūs apdovanojimai ir padėkos raštai už nuopelnus tarnyboje. Renginio metu tylos minute pagerbtas ilgamečio Dragūnų bataliono vado bei įkūrėjo leitenanto pulkininko Rimanto Baltušio atminimas. Be to, vakar metinių proga atidaryta paroda „Lietuvos dragūnai XVII-XXI amžiais“ Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. VAKARŲ EKSPRESAS
Prieš Seimo rinkimus nauja mada- partijos suka įvairiausias parašų rinkimo akcijas. Beldžiasi į duris ir prašo rinkėjo pasirašyti. Šiauliuose įsigudrinta surengti net asmeninę parašų rinkimo akciją. Žmonės mulkinami, nes partiniams kandidatams palaikymo parašų nereikia rinkti. Ar tai nėra spaudimas rinkėjams? „Šiaulių kraštui“ paskambinusi šiaulietė tvirtino sulaukusi miesto vicemerės Daivos Matonienės atstovės su parašų rinkimo lapu. Paprašyta pasirašyti, jog palaiko D.Matonienę, kaip būsimą kandidatę į Seimą. Rinkėja tikino, jog kone penktą kartą šiemet sulaukia politinio vizito ir piktinosi tokiu įkyriu spaudimu. D.Matonienė „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog renka parašus: „Renku kaip kandidatė, kad galėčiau kandidatuoti į Seimą“. Politikės tikinimu, ji yra pasirinkusi tiesioginį bendravimą su rinkėjais: „Aš tai darau savo iniciatyva. Tai mano bendravimo su rinkėjais būdas“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Seimo rinkimuose nesiregistravo, bet jau akivaizdžiai agituoja. Taip elgiasi Seimo narė Agnė Zuokienė. Į rinkimų kampaniją jau įsijautusią parlamentarę tramdys rinkimų prievaizdai. Spalvotą 15 puslapių leidinį su klausimais ir atsakymais sau, politinio judėjimo „Taip“ simbolika ir dešrelių, margarino bei jogurto nuotraukomis išplatinusi parlamentarė A.Zuokienė gali sulaukti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kirčio. Bet A.Zuokienė, į Seimą patekusi su Liberalų ir centro sąjungos sąrašu, o dabar, kaip pati aiškina, nepartinė, dienraščiui įrodinėja, kad tai – jos kaip Seimo narės ataskaita. A.Zuokienės viražai su platinamu leidiniu VRK pirmininkui Zenonui Vaigauskui sukėlė įtarimų. „Ji gali gauti administracinę baudą, jei taip elgiasi. Tokių dalykų būti neturėtų. Bet jos mums dar niekas neapskundė“,- teigė Z.Vaigauskas. KAUNO DIENA
KULTŪRA
Keturiolikmetę marijampolietę Vainetą Verbanovaitę drąsiai galima vadinti unikalia asmenybe. Ne tik todėl, kad su nuo vaikystės ją lydinčia negale nesusitaikė, bet ir todėl, kad metė iššūkį tiems, kurie įsitikinę, kad neįgalių žmonių vieta vežimėlyje, tarp keturių sienų. Koja tapanti jaunoji marijampolietė surengė jau keturiais parodas ir neketina sustoti. Visų keturių Vainetos parodų tema viena – „Pasaulis mano akimis“. Vainetos pasaulis daugiausia yra tas, kurį ji mato pro langą ir kurį jai suteikia galimybę pažinti seneliai. Kartais pavydėti galima, koks turtingas Vainetos pasaulis, koks jis drąsus ir kiek daug jame vilties. Vainetos paveikslai žavi ir JAV Los Andželo lietuvių bendruomenę. RESPUBLIKA
Fortepijono meistras, legendinio kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas neseniai pasinėrė į iki tol visiškai nepažinotą kino pasaulį. Pianistui britų filme „Žvaigždžių sonata“ teko suvaidinti būtent garsųjį savo giminaitį. „Kai pirmą kartą prieš 15 ar 14 metų perskaičiau scenarijų, likau sužavėtas. Man labai patiko filmo idėja. Tada aš supratau, kad lietuvis tokio scenarijaus negalėtų parašyti. Mes labai iš arti žiūrim į vieną ar kitą reiškinį, nematome jo bendrųjų savybių, nors kur kas dažniau pastebime jo unikalumą. (…) Jis yra pasaulinio lygio menininkas. Italai, vokiečiai, japonai, amerikiečiai tyrinėja jo kūrybą, rašo apie jį knygas. Būtent jų požiūris ir sudaro bendrą Čiurlionio kūrybos lauko stereofoniškumą. Apie jį nekalbama vienu balsu, iš to gimsta naujos kryptys, mintys, diskusijos.“ – Rokas Zubovas: „Čiurlionis peraugo lietuvišką kontekstą“. VAKARŲ EKSPRESAS
Alytuje, prie Dailiųjų amatų mokyklos, trylika medžio drožėjų iš penkių šalių kuria ąžuolines skulptūras pagal garsaus vaikų poeto Anzelmo Matučio kūrinius. Netrukus poeto A.Matučio memorialinio muziejaus kiemelį papuoš dešimt ąžuolinių skulptūrų – žinomiausių jo kūrybos herojų. Pastarąsias dvi dienas kiekvienam drožėjui padės po vieną miesto pradinių mokyklų ir darželių auklėtinių, kurie pirmi ir įvertins šias skulptūras. Jomis vaikai ne tik galės grožėtis, bet ir liesti, žaisti. Iš Maskvos srities atvykęs 32 metų Vladimiras Almanovas išsirinko žiogą šuolių čempioną, ant kurio vaikai galės užlipti ir laikydamiesi už ūsų antenų kartu šuoliuoti, o pavargę pailsėti ant alytiškio Petro Pranckevičiaus „Derliaus suoliuko“. Dviejų latvių Ditos Kalvanės ir Matio Jansonso iš Cėsių sukurtoje „Margaspalvėje genio kalvėje“ mažieji muziejaus lankytojai galės pastuksenti plaktukais. Alytiškis Artūras Zienka išdrožė simpoziumo simbolį – merginą su iš ežero semiančia vaivorykšte. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Emigrantai kasdien turėtų lankytis Lietuvos teismų administracijos interneto svetainėje ir įsitikinti, ar niekas nebando prisiteisti skolų. Kitaip liks tuščiomis rankomis. Jau dvejus metus su dviem mažametėmis dukterimis Anglijoje gyvenanti 27 metų Indrė Juškevičiūtė net neįtarė, kad buvęs sugyventinis Vilniuje ją padavė į teismą. Nors Lietuvoje likę artimieji žino jos adresą, iš teismo ji nesulaukė nei kvietimo, nei pranešimo apie posėdžio datą. Moteris nesulaukė ir teismo sprendimo – apie jį sužinojo tik internete patikrinusi savo banko sąskaitą. Paaiškėjo, kad teismas emigrantei apie posėdį pranešė savaip – skelbimas apie civilinę bylą buvo įdėtas į Lietuvos teismų administracijos interneto svetainę. „Manau, jog dauguma žmonių nėra net girdėję, kad pranešimai apie teismo posėdžius skelbiami internete. Dabar padariau išvadą, kad atsikėlus kiekvieną rytą reikia patikrinti šį puslapį, ar niekas tau nesugalvojo iškelti bylos“, – piktinosi Anglijoje gyvenanti lietuvė. „Iš Lietuvos yra emigravę daug žmonių, jie apie tokius skelbimus nieko nežino, todėl jais galima lengvai pasinaudoti. Negi emigrantai nebeturi teisės į jokią apsaugą?“ – piktinosi I.Juškevičiūtė. LIETUVOS RYTAS
Uostamiesčio ir Klaipėdos rajono specialiosios tarnybos buvo sukeltos ant kojų gavus pranešimą, jog Vėžaičių miestelyje rasti įtartini konteineriai su radiaciją žyminčiais ženklais. Pasak Radiacinės saugos centro Klaipėdos skyriaus specialistės Kristinos Savickajos, rasti penki konteineriai nėra pavojingi. „Juose radiacijos lygis lygus nuliui“, – konstatavo ji. Tiesa, daugiau aiškumo turėtų būti šiandien. „Iš Vilniaus atvyks mano kolegos, nes dabar jie nėra įsitikinę, jog konteinerių viduje nieko nėra, tad pabandys juos atidaryti“, – sakė K. Savickaja. VAKARŲ EKSPRESAS
Olandijos viešnamiuose lietuves įdarbinę vyrai teisme liejo įtūžį ant jų verslą sugriovusios jaunos prostitutės. Ji pasiskundė, kad yra žaginama ir išnaudojama. Biržų technologijų ir verslo mokymo centro antrakursė Sonata Juozėnaitė – ne tik mokslo pirmūnė. Ji buvo taip pat darbščiausia teikdama sekso paslaugas Olandijos viešnamiuose. Vilniaus apygardos teisme prokurorai vakar paskelbė, kad ši dvidešimtmetė uždirbo ne mažiau kaip 6 tūkstančius eurų (apie 20,7 tūkstančio litų), kuriuos pasidalijo su savo sąvadautojais. Pareigūnams nustačius, kad dirbti prostitute ji įkalbėjo dar vieną jauną biržietę, S.Juozėnaitė kartu su sąvadautojais sėdo į teisiamųjų suolą. LIETUVOS RYTAS
Įžūlumu garsėjantys Varšuvos „Legia“ klubo sirgaliai, vakar vykę į Liepoją, pasižymėjo ir Lietuvos pajūryje. Sirgaliai ant degalinės sienos nupiešė palaikomo klubo ženklą bei didelėmis raidėmis užrašė lenkišką šūkį „Bug wyszkow“, maža to, susprogdino petardą. Policijos pareigūnai chuliganus pasivijo Palangoje. Lenkus pareigūnai perdavė kolegoms iš Klaipėdos rajono komisariato. Sirgaliai prisipažino, kad netinkamai elgėsi, juos nutarta bausti administracine tvarka – skirtos 120 litų baudos už smulkų chuliganizmą. Užsieniečiai jas sumokėjo iš karto. Toje pačioje degalinėje priešpiet stojo daugiau automobilių, kuriais į rungtynes vyko lenkų sirgaliai – dauguma iš jų buvo akivaizdžiai neblaivūs, nekompleksuodami šlapinosi objekto teritorijoje. VAKARŲ EKSPRESAS
Po tornado, Lenkijoje išguldžiusio daugiau kaip 500 ha miško, kaimyninės šalies meteorologai vakar vėl gąsdino, kad šalyje siautės viesulai ir audros. Pasak specialistų, neįprastai stiprus vėjas turi siekti 90 km/h greitį. Maža to, jis priartės ir prie Lietuvos. Vis dėlto lenkų meteorologai ramino, kad oro sūkuriai turėtų būti mažesni negu liepos 14 dieną, kai rytinėje Lenkijos dalyje nukentėjo daug namų, buvo išversti medžiai 550 ha teritorijoje. Lietuvos meteorologai į šias prognozes žiūri dar skeptiškiau, esą kaimynai lenkai norėdami apsidrausti padidina rodiklius. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė ramino, kad Lietuvoje jokių baisių audrų nelaukiama. Tačiau ir nepažadėjo, kad daugiau neišgirsime perkūnijos ar nemirksime gatvėje po smarkiu lietumi. Paklausta, kokios žalos gali pridaryti 90 km/h stiprumo vėjas, moteris nusijuokė, kad lietuviškų kaimų parūdijusius stogus toks vėjas tikrai gali nunešti. VAKARO ŽINIOS
Trečiadienio pavakarę netoli Klaipėdos, ties Dirvupių kaimu, danguje buvo galima išvysti susiformavusį viesulą. „Atrodė tikrai įspūdingai, bet kol išsitraukiau fotoaparatą, jis sumažėjo“, – pasakojo unikalius kadrus apie 19 val. įamžinęs „Balticum“ TV žurnalistas Gintaras Vaičekauskas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus specialistai teigė, kad oficialiai viesulas nebuvo užfiksuotas. Šios tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė, pažiūrėjusi į nuotraukas, nustebo, nes, pasak jos, tuo metu viesului formuotis palankių sąlygų nebuvo. „Pajūryje besiilsintieji nuo debesies nutįsusį piltuvą ar vamzdį (straublį) virš jūros gali pamatyti dažnokai. Kartais vienu metu matomi net keli vienas paskui kitą keliaujantys viesulai. Rečiau jie stebimi virš sausumos“, – pasakojo V. Ralienė. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ