Šių metų vasario 22 d. „The Financial Times“ numeryje buvo ir tokia skambi antraštė „Prepare for a Golden Age of Natural Gas“ (liet. „Artėja skalūnų dujų aukso amžius“). Straipsnio autoriaus Martino Volfo manymu, pasaulyje įsibėgėja revoliucija, susijusi su skalūnų dujų gavyboje įdiegta hidraulinio uolienų plėšymo metodika. Net tradiciškai atsargi Tarptautinė energetikos agentūra vienoje savo ataskaitų prabilo apie dujų renesansą.
Agentūros vertinimu, šios rūšies energijos kasmetis naudojimas 2009–2035 m. pasaulyje augs po 1,7–2 procentus. JAV energetikos informacijos administracijos 2011 m. vertinimu, techniškai išgaunami pasauliniai skalūnų dujų ištekliai sudaro apie 187,51 trln. kub. metrų.
Konkurenciniai karai prasidėjo
Vis dėlto jei tas aukso amžius stos, tikrai ne iš karto, nes konkurentai lengvai nenusileis, skalūnų dujos vietą pasaulio kuro struktūroje turės išsikovoti. Sausį Bulgarija uždraudė skalūnų dujų žvalgybą savo šelfe, prieš tai vyriausybė atšaukė jų gavybos licenciją iš JAV energetikos bendrovės „Chevron“. Licencija atšaukta po gyventojų protestų dėl skalūnų dujų gavyboje taikomų technologijų grėsmės aplinkai.
Prancūzijos parlamento Žemieji rūmai ne tik nutarė šioje šalyje laikinai uždrausti skalūnų dujų paieškos gręžinius, bet ir pasiūlė Europos Sąjungos (ES) mastu svarstyti skalūnų dujų gavybos bei išgavimo procesų moratoriumą. Reaguodama į Prancūzijos nacionalinio susirinkimo sprendimą, Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad skalūnų dujų gavyba ar jų atsisakymas turi likti ES šalių narių kompetencija. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ta proga sakė žinąs, kas imasi lobizmo prieš skalūnų dujas. Lenkų spauda atviresnė: Prancūzijos parlamento sprendimas naudingas rusų dujų koncernui „Gazprom“ ir prancūzų branduolinių technologijų gamintojams, taip pat Prancūzijos žaliesiems, kurie palaikė ir vienus, ir kitus.
Kovą Lenkijos aplinkos ministerijos tinklalapyje paskelbta, kad lenkų Geologijos institutas kartu su Nacionaliniu tyrimų institutu pateikė ataskaitą apie hidraulinio skalūnų sluoksnių plėšymo poveikį aplinkai. Ataskaita parengta remiantis tyrimu, kuris 2011 m. viduryje atliktas Rekowo Lęborskie miestelyje (Gmina Nowa Wieś Lęborskos komuna, Pamario vaivadija), kurio teritorijoje įrengtas 4,05 km skalūnų dujų paieškos ir žvalgybos gręžinys „Łebień LE-2H“. Tai pirmas gręžinys Lenkijoje, kurio kilometro ilgio horizontalioje atšakoje visu pajėgumu atliktas hidraulinis uolienų plėšymas. Tyrime dalyvavo 60 specialistų, ataskaitos išvada – laikantis aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų, skalūnų dujų žvalgyba aplinkai nepavojinga.
2007–2012 m. Lenkijoje išduotos 109 koncesijos žvalgyti skalūnų dujų išteklius bendrovėms PGNiG, „Marathon Oil“, „Chevron“, „3 Legs Resources“, „Orlen Upstream“, „Lotos“, „San Leon Energy“, „Exxon Mobil“, „BNK petroleum“ ir kt. JAV energetikos informacijos administracijos skaičiavimais, išgaunami skalūnų dujų ištekliai šioje šalyje gali siekti apie 5,29 trln. kub. m ir yra didžiausi Europoje. Nuo 2015 m. Lenkijos vyriausybė tikisi pramoninės skalūnų dujų gavybos.
Daugėja pranešimų apie ketinimus skalūnų dujas išgauti ir kitose pasaulio vietose. Kovo 30 d. Indijos naftos ir gamtinių dujų korporacija pasirašė skalūnų dujų išteklių žvalgymo sutartį su bendrove „ConocoPhillips“. Įmonė „Shell“ pasirašė gamybos pasidalijimo sutartį su Kinijos nacionaline naftos korporacija – Kinijos vyriausybė iki 2015 m. tikisi išgauti 6,5 mlrd. kub. m skalūnų dujų, tai sudarytų apie 6 proc. šalyje suvartojamų dujų. Ukraina pernai pradėjo derybas su trimis Vakarų energetikos gigantais – „Exxon Mobil“, „Chevron“ ir „Shell“ – dėl skalūnų dujų žvalgybos jos teritorijoje. Beje, preliminariais duomenimis, dalis skalūnų dujų telkinių Ukrainoje glūdi kaip tik po vamzdžiu, kuriuo teka „Gazprom“ dujos, o Kijevas jau atvėrė savo vamzdynų sistemą Vakarų bendrovėms.
„Gazprom“ atstovai skalūnų dujų bumą vadina burbulu, kuris sprogs taip pat, kaip interneto burbulas. Pareiškimai lieka pareiškimais, bet koncernas atidėjo planus eksportuoti daugiau žaliavos į JAV dėl sumažėjusių dujų kainų šioje rinkoje. Anksčiau „Gazprom“ deklaravo siekį 2020 m. tiekti dešimtadalį JAV reikalingų dujų.
JAV krečia skalūnų karštinė
Vien 2009 m. skalūnų dujų gavyba JAV išaugo 54 proc. iki 88 mlrd. kub. m per metus. Tuo pat metu 76 proc. augo ir galimų rezervų dydis, taigi JAV energetikos informacijos administracija padidino skalūnų dujų prognozes iki 23,4 trln. kub. metrų. Planuojama, kad 2035 m. skalūnų dujų gavyba sudarys 49 proc. visos JAV dujų gavybos, o JAV bus atsakingos už 9 proc. visų pasaulyje išgaunamų dujų.
Skalūnų karštinė leido JAV tapti dujų eksportuotojomis, tačiau ekspertai tvirtina, kad dalis įmonių tapo savo pačių sėkmės aukomis. Vudfordo vietovėje gręžiniai siekia 1,8–3,4 km, vidutinė vieno gręžinio kaina − 2,8–3,3 mln. JAV dolerių. 2008-aisiais už leidimą išgauti skalūnų dujas vieno akro (4 047 kv. m) teritorijoje šeimininkams siūlyta net po 27 tūkst. JAV dolerių, daugelis valstijų taip pat reikalauja žemės savininkams mokėti mažiausiai aštuntadalį šulinio produkcijos vertės. Kai kuriose valstijose, atsižvelgiant į reguliavimą, įvesti papildomi mokesčiai. Vienas gręžinys Fajetvilyje per dieną išgauna apie 69 tūkst. kub. m, šio gręžinio savikaina yra 2,8 mln. JAV dolerių. Taigi, jei dujų kaina siekia 160 JAV dolerių už 1 000 kub. m, per metus gręžinys gali duoti iki 1 mln. JAV dolerių pelno, neskaičiuojant darbo jėgos ir eksploatavimo išlaidų. Ekspertai tvirtina, kad gręžiniai gali būti eksploatuojami iki 50 metų, bet realiai šiandienos technologijomis vien per pirmus metus išgaunama apie 25 proc. telkinio dujų, per kitus ketverius metus − dar 50 procentų. Teigiama, kad ilguoju laikotarpiu pajėgumas turėtų atsinaujinti, tačiau realybėje trečdalis gręžinių, iškastų prieš ketverius–šešerius metus, jau uždaryti.
Dėl skalūnų elektra JAV atpigo maždaug perpus, o nukritusi dujų kaina dalį įmonių ir gręžinių privertė trauktis iš verslo. Kai kurie ekspertai tikina, jog tam, kad šiandienėmis technologijomis skalūnų dujų gavyba būtų ekonomiškai nenuostolinga, reikėtų, kad dujų kaina siektų bent 232 JAV dolerius už 1 000 kub. metrų. Pramonės sprogimas, karštinė ir dalies dalyvių nusivylimas – joks netikėtumas. Tas pats, tik daug anksčiau, nutiko ir su anglimis bei nafta, tačiau ilgainiui tiek pasiūla, tiek paklausa stabilizavosi. Neįtikėtinai atpigus dujoms JAV, šios šalies verslininkai rado kitą sprendimą – dideli kiekiai skalūnų dujų eksportuojami. Pavyzdžiui, vien šių metų sausį Japoniją pasiekė daugiau nei 85 tūkst. kub. m amerikietiškų dujų, kurių kaina už 1 000 kub. m siekė 447 JAV dolerius, tai yra maždaug trigubai daugiau nei JAV vidaus rinkoje.
Skalūnų karštinė JAV davė ir netiesioginės naudos: sukurta apie 400 tūkst. naujų darbo vietų, atokesnėse vietovėse, kuriose įsikūrė skalūnų dujų gavybos bendrovės, gerokai padidėjo mokesčių surenkamumas. Pavyzdžiui, Marseluso vietovėje mokesčių surenkamumas 2007–2010 m. išaugo 11 proc., o aplinkinėse vietovėse, kuriose neplėtojama skalūnų pramonė, surenkamumas krito beveik 7 procentais.
Su skalūnų dujomis susiję ir daug aplinkosaugos klausimų. JAV skalūnų dujų gavybos reguliavimas atitinka dujų bei naftos reguliavimą ir yra priklausomas tiek nuo federalinės valdžios, tiek nuo kiekvienos valstijos įstatymų. Pavyzdžiui, Pensilvanijoje už skalūnų dujų gavybą valstijai mokama 2,6 proc. mokesčių, Teksase – 5,4 procento. Federaliniu lygmeniu ekologijos klausimus reguliuoja mažiausiai penki skirtingi įstatymai, reglamentuojantys oro, vandens, geriamojo vandens ir bendrą aplinkos švarą. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje svarstyta įpareigoti bendroves surinkti visas išsiskiriančias metano dujas. Skaičiuojama, kad tam reikėtų apie 738 mln. JAV dolerių investicijų per metus, tačiau surinktas dujas pardavusios įmonės galėtų gauti pelno. Tokios iniciatyvos šiek tiek pristabdo skalūnų dujų pramonės plėtrą, tačiau užtikrina aplinkos saugumą. Mokslininkų teigimu, jei gręžinyje laikomasi visų reikalavimų, beveik nėra galimybių užteršti geriamąjį vandenį ar aplinką.
Skalūnai ir Lietuvos dujų rinka
JAV energetikos informacijos administracijos skaičiavimais, skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 481 mlrd. kub. m, išgaunamieji – 113 mlrd. kub. metrų. Jie glūdi 1,7–2,05 km gylyje. Mūsų šalis kasmet sunaudoja apie 3 mlrd. kub. m „Gazprom“ dujų, taigi skalūnų dujų Lietuvai turėtų užtekti beveik 40 metų. Beje, Lenkijoje skalūnų dujos yra 4 km gylyje.
Lietuvoje per artimiausią pusmetį bus skelbiamas skalūnų dujų išteklių paieškos ir žvalgybos Šilutės-Tauragės ir Kudirkos Naumiesčio-Kybartų plotuose atviras tarptautinis konkursas. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo dr. Jono Statkūno teigimu, susidomėjimo netrūksta – Geologijos tarnyboje lankėsi 25 pasaulinės bendrovės. JAV energetikos bendrovė „Chevron“ Lietuvoje įregistravo UAB „Chevron Exploration & Production Lietuva“.
Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vedėjos Violetos Greičiuvienės teigimu, Lietuva šiuo metu deda daug pastangų, kad sukurtų efektyviai veikiančią dujų rinką. Tam reikia gamtinių dujų sektorių pertvarkyti pagal Trečiąjį ES energetikos paketą, atskirti gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklas. Lietuva šiuo metu atlieka požeminės dujų saugyklos Syderiuose (Telšių r.) geologinius tyrimus. Klaipėdoje statomas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, „Lietuvos dujos“ atsakingos už dujotiekio Klaipėda–Jurbarkas tiesimą, šis projektas pagaliau pajudėjo, ir tikimasi, kad iki 2013 m. pabaigos šį vamzdyną turėsime. Dujotiekis bus tiesiamas per Šilutės-Tauragės plotą, kuris yra perspektyviausia vieta Lietuvoje išgauti skalūnų dujas. Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai šiuo metu rengia galimybių studiją dėl jungties su Lenkija. Studijos pirmas etapas apie verslo aplinką baigtas, antrą etapą, kuriame bus įvertintos konkrečios vamzdyno tiesimo sąlygos, planuojama baigti šiemet.
V. Greičiuvienės teigimu, dujas Lietuvoje atpiginsiančią rinką sukurs visas čia išvardytų darbų kompleksas. Suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalas Klaipėdoje skatins konkurenciją vidaus rinkoje ir užtikrins, kad ir išgaunamos skalūnų dujos būtų parduodamos už rinkos kainą. Pramoninės gavybos kiekį pasiekusios skalūnų dujos neišvengiamai prisidės prie dujų kainos mažėjimo, nes jas eksploatuosiančios įmonės dujas turės parduoti tokiomis sąlygomis, kokias nustatys rinka. Priešingu atveju tiesiog neras pirkėjų.
Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vyresniojo specialisto Karolio Švaikausko teigimu, Europoje bendrovės dar tik žengia pirmuosius žingsnius skalūnų dujų žvalgyboje ir puikiai supranta, kad bus labai akylai stebimos konkurentų. Ir Lietuvoje veiksiančios įmonės darys viską, kad kitoms Europos valstybėms pademonstruotų, jog skalūnų dujų sektoriaus plėtra yra saugi ir ekonomiškai naudinga tiek valstybei, tiek vietos bendruomenėms.
Praktika rodo, kad ankstyvoji skalūnų dujų gavyba gali būti pradėta per penkerius metus nuo tiesioginių žemės gelmių tyrimų, tai yra gręžinių gręžimo, pradžios. Perėjimas prie pramoninės gavybos paprastai užtrunka dar apie trejus metus. Pirmus tiriamuosius gręžinius išgręžus 2013 m. ir paaiškėjus, kad mūsų šalyje esančių skalūnų geologinės charakteristikos pakankamai geros, kad būtų galima investuoti į jų pramoninę gavybą, pramoninė skalūnų dujų gavyba galėtų būti pradėta 2021–2022 metais. Tiesa, technologijos tobulėja, nuo 2007 iki 2010 m. gręžinio gręžimo trukmė sutrumpėjo 45 proc., JAV šiems darbams atlikti dabar užtenka 11 dienų.
Lietuviški politinės valios rebusai
Seimo narys Kęstutis Masiulis sako norįs tikėti, kad skalūnų dujų gavyba teiks gėrio Lietuvos valstybei. Bet nori nenori reikia būti realistams, mat nuolat tenka stebėti, kaip politinė valia sutelkiama į Lietuvai nenaudingas kryptis dėl paprasčiausios kompetencijos stokos. Seimo nariai dažnai nesugeba matyti visumos, nesupranta giluminių procesų, todėl jais nesunku manipuliuoti. Be to, politikai patiria įvairių įtakų, o nežinojimas palengvina tų įtakų veikimą.
Su energetika susijusių klausimų atveju įtakų išvengti tiesiog neįmanoma. Seime verda didžiulės dažnai apsimestinės aistros, kad neliktų atominės elektrinės ir suskystintųjų dujų terminalo statybos projektų, nors visiškai akivaizdu, kad, tarkim, terminalas Lietuvai būtinas. Prieš skalūnų dujų eksploatavimą galima rasti gausybę visokių argumentų, kuriuos gali eskaluoti, tarkim, žalieji. Pasak politiko, žalieji Lietuvoje – apskritai nelabai aiškus reiškinys, marginalinė partija, nors leidžia laikraštį, išlaiko institutą, turi pinigų agitacijai už referendumą… Taigi, kai kalbame apie energetikos projektus, gali būti naudojami įvairūs svertai – ir vietos, ir tarptautiniai. Esama grėsmės, kad, net ir įsitikinus, jog skalūnų dujų klodai iš tiesų tenkina Lietuvos poreikius 35–40 metų, viskas liks, kaip buvę, ir dujų kaina nemažės.
Galbūt geras būdas priversti skalūnų dujas konkuruoti su „Gazprom“ dujomis – steigti valstybės įmonę, kaip kad Norvegija turi bendrovę „Statoil“? Pasak K. Masiulio, Lietuvoje tikrai atsirastų vadybininkų, kurie norėtų ir pajėgtų labai efektyviai valdyti valstybės turtą, jei su jais būtų deramai atsiskaitoma. Esant finansinėms galimybėms, skalūnų dujas išgaunančios bendrovės partnere gali tapti valstybė ar valstybės įmonė ir padengti tam tikrą procentą licenciją laimėsiančios bendrovės išlaidų. Tokia praktika taikoma Olandijoje ir Norvegijoje.
Bet K. Švaikauskas tvirtina, esą Lietuvos valstybės įmonės nėra finansiškai pakankamai galingos ir neturi technologijų, kad pajėgtų užsiimti skalūnų dujų žvalgyba ir pramonine gavyba. Vieno tiriamojo gręžinio horizontalioje atšakoje atliekant hidraulinį plėšymą, kainos Europoje prasideda nuo 25 mln. litų. Vasarį Vilniuje vykusioje konferencijoje specialistai iš Jungtinės Karalystės minėjo, kad, norint išgauti 100 mlrd. kub. m skalūnų dujų, gali prireikti iki tūkstančio gręžinių.
JAV dujas atpigino konkurencija, kai skalūnų dujų gavybos mastas pasiekė 2 mlrd. kub. m per dieną. Lietuva iki šiol per pigiai atiduodavo savo turtus, mūsų šalyje 20 metų puikiai jautėsi monopolijos (vienam ir kitam atvejui labai tinkamas „Lietuvos dujų“ pavyzdys: 76 proc. jų akcijų valdo „Gazprom“ su vokiečiais). Valstybė gali dalytis telkinių eksploatavimo rizika ir tapti dalininke arba nuspręsti, kad jai to nereikia, ir imti 16 proc. mokestį nuo išgautų dujų kainos už eksploatavimą, kaip ir kitus tradicinius mokesčius (pridėtinės vertės, pelno mokestį, mokestį už naudojamą vandenį).
Viltingai dairomasi į skalūnų dujas, bet akivaizdu, kad iki pramoninės jų gavybos reikės nueiti ilgą kelią. Pirmiausia, kuriant efektyvią dujų rinką užtikrinsiančią infrastruktūrą. Darbų daug, kai kurie jų, pavyzdžiui, dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas, už kurį atsakingos „Lietuvos dujos“, keistai strigo metų metus. Ar skalūnų dujos bus išgaunamos tokiomis pat sąlygomis kaip žvyras ar nafta ir dujų kaina Lietuvos vidaus rinkoje liks viena didžiausių Europoje? Priklausys nuo Lietuvos visuomenės, be to, nepamirškime, kad šie metai yra rinkimų metai.
Techniškai išgaunami skalūnų dujų ištekliai, trln. kub. m
Kinija 36,1
JAV 24,4
Argentina 21,9
Meksika 19,3
Pietų Afrikos Respublika 13,7
Australija 11,2
Kanada 11,0
Libija 8,2
Alžyras 6,5
Brazilija 6,4
Lenkija 531,9 (2012 m. kovo Lenkijos geologijos instituto skaičiavimais)
Prancūzija 5,1
Norvegija 2,4
Čilė 1,8
Indija 1,8
Paragvajus 1,8
Pakistanas 1,4
Bolivija 1,4
Ukraina 1,2
Švedija 1,2
Danija 0,7
Urugvajus 0,6
Jungtinė Karalystė 0,6
Kolumbija 0,5
Tunisas 0,5
Nyderlandai 0,5
Turkija 0,4
Marokas 0,3
Venesuela 0,3
Vokietija 0,2
Vakarų Sachara 0,2
Lietuva 0,1
Iš viso 187,51
Šaltinis – JAV energetikos informacijos administracijos informacija
