Lenkijos ambasados užsakymu šių metų pradžioje buvo atlikti du tyrimai, susiję su Lietuvos lenkais ir Lenkija, jie vadinosi taip: „Tyrimas apie Lietuvos lenkų ir Lenkijos įvaizdį Lietuvos visuomenėje (kiekybinis tyrimas)“ ir „Lietuvoje gyvenančių, lenkų bendruomenę, atstovaujančių ekspertų, kokybinis tyrimas“. Liepos 17 d. Vilniaus universiteto senato salėje buvo pristatyta šių tyrimų pagrindu parengta gana nemaža 207 puslapių knyga.
Knygoje išspausdintame Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Januszo Skolimowskio sveikinimo žodyje aiškinama, kad tyrimas atliktas „dėl praktinių-pažintinių priežasčių“. Pasak ambasadoriaus, trumposios apklausos „parodydavo nutolusį nuo optimistinio įvairių visuomenės tautinių grupių santykių vaizdą (ypač tarp lietuvių ir lenkų mažumos)“, todėl buvo nutarta išnagrinėti „tikrąsias Lietuvos visuomenės tendencijas Lietuvos lenkų ir Lenkijos įvaizdžio atžvilgiu“.
Tyrimas buvo atliktas dviem metodais: kiekybiniu ir kokybiniu. Kiekybinis apėmė 1009 nuolatinius Lietuvos gyventojus, kokybinis buvo susietas „su lenkų bendruomenei atstovaujančių ekspertų nuomone švietimo, politikos, meno, kultūros ir socialiniais klausimais“ (tų ekspertų buvo 30, juos parinko Lenkijos ambasada).
Kiekybinis tyrimas turėjo tris užduotis: „ištirti socialinę distanciją tarp įvairių socialinių ir tautinių grupių“, „ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į Lenkiją ir lenkų tautybės asmenis“, „ištirti lietuvių domėjimąsi politika, susijusia su Lietuvos ir Lenkijos santykiais, Lietuvos lenkais“. Kokybiniame tyrime ekspertai išdėstė savo nuomonę dėl abiejų šalių dabartinių santykių, Lenkijos patrauklumo, Lietuvos lenkų diskriminavimo, lietuvių kalbos mokėjimo, Lietuvos ir Lenkijos etninės politikos.
Daugiau delfi.lt