„Iš visų kraštų ir visais keliais skubam apkabint Tave…“ – šitaip, finalinės dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ žodžiais, galima būtų apibūdinti šių metų Dainų šventės esmę. Lietuviai iš visos Lietuvos ir pasaulio atkeliavo į Vilnių, skubėdami į vienintelį, išskirtinį renginį, jungiantį tūkstančius tautiečių bendra daina ir šokiais. Liepos pradžioje sostinėje tvyrojo šventinė nuotaika, gatvėse nuolat galima buvo sutikti žmonių, pasipuošusių lietuviškais tautiniais kostiumais, skubančių tai į vieną, tai į kitą koncertą.
Šia ypatinga proga „apkabinti“ Lietuvos nuvyko ir Punsko lietuvių kultūros namų mišrus choras „Dzūkija“ – vienintelis lietuviškas choras, atstovaujantis Lenkijos lietuviams pagrindiniame Dainų šventės – Dainų dienos koncerte.
Liepos 6 d. popietę „Dzūkija“ kartu su kitais iš Punsko ir Seinų atvykusiais kolektyvais ėjo iškilmingoje kilometrinėje eisenoje. Iki Vingio parko nuo Katedros aikštės – apie 4 km, tačiau dainininkų ir šokėjų minia buvo išsirikiavusi dar toliau. Eiseną uždarantys Vilniaus miesto ir apskrities kolektyvai nesuspėjo į koncertą – choristai vilniečiai į estradą kopė skambant jau antrai ar trečiai dainai (eisena truko daugiau kaip 3 val.). Tad galima tik įsivaizduoti, kokia minia žmonių perėjo Vilniaus gatvėmis. Beje, sostinės gyventojai ir svečiai, pasitinkantys eisenos dalyvius, buvo nuostabūs! Kiekvienas sveikino, mojavo, fotografavo, skandavo einančių kolektyvų pavadinimus, kartu dainavo, paspausdavo ranką… Tikrai visi buvome labai šiltai priimti.
„Dzūkija“ į Vingio parką atkeliavo prieš pat jungtinio choro koncerto pradžią ir prisijungė prie Alytaus kultūros ir komunikacijos centro mišraus choro „Varsa“ (abiejų chorų vadovas Vidas Simanauskas).
Buvo nepaprastai gera ir smagu finale dainuoti vienu balsu kartu su 12 tūkstančių choristų (yra nuomonių, kad dalyvių galėjo būti kur kas daugiau, nes iš tiesų estrada buvo sausakimša).
„Lietuva brangi“, „Kur giria žaliuoja“, gražiai išplėtotos ir naujai aranžuotos lietuvių liaudies dainos (ypatingai skambėjo „Anoj pusėj Dunojėlio“), šiuolaikinės, visiems žinomos: Andriaus Mamontovo „Geltona, žalia, raudona“, „Aušros žvaigždė“, „Kol kartu“ (ją, beje, su solistu Linu Adomaičiu dainavo choro „Ave vita“ vokalinės grupės vaikinai, tarp jų – ir mūsų kraštietis Artūras Bagdonavičius) ir dar daug kitų lietuviams žinomų dainų skambėjo ne tik estradoje, bet visame Vingio parke – choristams entuziastingai pritardavo ir žiūrovai. Koncerto kulminacija buvo „Tautiškos giesmės“ giedojimas – iš Vilniaus liepos 6-ąją jis turbūt sklido garsiausiai.
Paskutinės koncerto dainos – „Dieve, laimink Lietuvą“ – metu visi dalyviai spontaniškai uždegė mobiliųjų telefonų lemputes ir mojavo jais publikai. Ši taip pat neatsiliko – Vingio parke sužibo keliasdešimt tūkstančių žiburėlių.
Dalyvavimas Dainų šventėje visada palieka daug pozityvių emocijų, gerų jausmų. Labiausiai džiugu dėl to, kad Lietuvos šimtmečio dainų šventėje galėjome dainuoti kartu su kitais Lietuvos chorais estradoje, matyti visą į Vingio parką suplaukusią žmonių minią. Būdami įvykių centre, jutome, kad esame pilnaverčiai didžiausios Lietuvos šventės dalyviai.
Božena Bobinienė, punskas.pl
Nuoširdžiai dėkojame vadovui Vidui Simanauskui už mūsų choro parengimą Lietuvos šimtmečio dainų šventei, visam Alytaus „Varsos” kolektyvui – už mielą bendravimą ir priėmimą į savo gretas.
Dėkojame Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos (MSWiA) ministerijai, visuomet teikiančiai finansinę paramą Punsko LKN „Dzūkijos“ veiklai, už lėšas, skirtas transportui į Vilnių.
Punsko mišraus choro „Dzūkija” dalyviai