Punsko lietuvių kultūros namų veikla

Punsko lietuvių kultūros namai savo veiklą pradėjo 1956 m. ir gyvuoja jau 57-erius metus. Veiklos židinys pradžioje buvo A. Mickevičiaus gatvėje esančiame sename žydų rabino name. Bet jau 2004 metų gegužės 22 dieną atvertos naujojo kultūros namų pastato durys. Nors statyba užtruko beveik 20 metų, tačiau pastatas buvo užbaigtas ir dabar funkcionuoja visu pajėgumu. Naujųjų lietuvių kultūros namų statybą finansavo dvi valstybės – Lietuva ir Lenkija bei lietuvių išeivija.

Dabar namai – ne tik pastatas. Tai aktyvaus, gyvo kultūrinio gyvenimo židinys. Kai Punsko kraštas buvo atskirtas nuo Lietuvos, žmonės tiesiog juto, jog lietuvių kalbą, kultūrą gali išlaikyti kovodami už ją, dainuodami lietuviškas dainas, šokdami lietuviškus šokius. Dėl to niekada nebuvę sunkumų suburti saviveiklininkus.

Jaunesniosios kartos tėveliai nėra abejingi savo vaikų kultūriniam gyvenimui ir švietimui. Jie noriai atveda vaikučius į ansamblius, o šie ten pasilieka, kol baigia Kovo 11-osios licėjų ar net ilgiau.

Šiuo metu Lietuvių kultūros namuose veikia 10 meno grupių. Pats seniausias choreografinis sambūris „Jotva“, savo veiklą pradėjęs jau 1951 metais, dabar buria apie 180 vaikų ir jaunuolių. Antras pagal senumą yra mišrusis choras „Dzūkija“, kuris susibūrė 1957 metais, apie 13 metų buvo nutraukęs veiklą. Dabar jį lanko suaugusieji ir garbaus amžiaus žmonės. Klojimo teatras, veiklą pradėjęs 1958 metais, dabar buria apie 15 žmonių. Daugiausia statomos lietuviškos pjesės, lietuvių klasika, o pastaruoju metu Klojimo teatro dalyviai susižavėję komedijos žanru. Vienas daugiausia koncertuojančių ansamblių yra kapela „Klumpė“, kurios veiklos pradžia – 1966 metai. Čia veikia taip pat: suaugusiųjų šokių grupė „Vyčiai“, Vaikų meno studija „Puniukai“, jaunių teatras „Kregždė“, vaikų teatras „Kregždutė“, Vaikų vokalinis ansamblis, Dramos studija, ruošianti poetines kompozicijas.

2012 metais visuose ansambliuose dalyvavo 293 saviveiklininkai (iš jų 237 vaikai ir jaunimas). Kultūros namų ansambliai koncertavo 99 kartus, pačiuose kultūros namuose įvyko 39 renginiai.

Kiekvienais metais Lietuvių kultūros namai organizuoja Lietuvos valstybinių švenčių minėjimus, mini Tarptautinę teatro dieną, kartu įteikdami ir „Melpomenės drugelius“ teatro padangės šviesuliams, organizuoja įvairius festivalius: chorų, vaikų teatrų, klojimo teatrų, šokių, taip pat Motinos dienai ir Žolinei skirtus koncertus. Kviečia į Tautinių mažumų susitikimus bei į Muzikuojančių šeimų šventę.

Tai dar ne visi Lietuvių kultūros namų renginiai. Tiesiog sunku išvardinti tokią gausybę. Jie suburia ne tik saviveiklininkus, bet ir svečius iš Lietuvos ir Lenkijos.

Punsko lietuvių kultūros namai – tai nuostabus kultūros židinys, kuris stengiasi nudžiuginti, nustebinti ir pamaloninti kiekvieną iš mūsų. O ir ansambliai, veikiantys Lietuvių kultūros namuose, džiaugiasi galintys parodyti save, džiaugiasi savo žiūrovais ir jų palaikymu.

Justina, punskas.pl