Punsko parapijai 420. Parapijos ribos

2017 m. spalio 27 d. minėsime 420-ąsias Punsko parapijos metines.

1597 metais įkurta Punsko parapija buvo labai didelė. Jos ribos nebuvo tiksliai apibrėžtos, tiesia linija tęsėsi per 50 km ir apėmė Seivų, Lazdijų ir Merkinės girininkiją. Parapija priklausė Vilniaus vyskupijos Simno dekanatui. Artimiausios parapijos buvo: Berznykas (funduota Pacų apie 1545 m.), Lazdijai (įsteigta Žygimanto Augusto 1570 m.), Rudamina (funduota Grigaliaus Masalskio su žmona Marina 1592 m.) ir Seinai (funduota Jurgio Grudzinskio ir jo žmonos Justinos 1602 m.). Vakaruose iki Šešupės ir Juodosios Ančios nebuvo kitų parapijų. Toliau driekėsi Alvito dekanato parapijos: Bakalariava (funduota Račkų apie 1520 m.), Prieraslis (įsteigta Žygimanto Augusto 1571 m.) ir Pilypavas (įsteigta Žygimanto Augusto 1571 m.). XVI a. sukurtas šiame regione katalikų parapijų tinklas su mažais pakitimais išliko iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo pabaigos.

Jonas Totoraitis Sūduvos Suvalkijos istorijoje rašo, kad 1744 metais Punsko parapijai priklausė šie dvarai ir kaimai:

1. Punskas                   11. Gazdai                      21. Cirailiai

2. Mockava                 12. Rudnykai                 22. Vaiponiškiai

3. Miklaševas              13. Zovada                     23. Trumpalis

4. Piliatai                    14. Egliniškiai               24. Zagariškiai

5. Užukalniai              15. Brzozovo                 25. Zabariškės

6. Bereznykai              16. Polnica                     26. Graužiai

7. Radziškiai               17. Kosovščyzna            27. Giluišiai

8. Auksna                    18. Mergutrakiai            28. Trumpališkiai

9. Kreivėnai                19. Sangrūda                  29. Buiviškiai

10. Šlynakiemis          20. Navininkai               30. Zervynai

31. Smalėnai

Lenkų istorikas kun. V. Klapkovskis straipsnyje „Fundacja i uposażenie kościołów w Przerośli i Puńsku“ pateikia 1775 m. Punsko parapijos kaimų ir gyventojų (dūmų) sąrašą:

Kaimai                                                             Dūmai

Šlynakiemis ……………………………………………….     19

Ožkiniai …………………………………………………….       7

Trakiškės …………………………………………………..     11

Valinčiai ……………………………………………………       7

Burokai ……………………………………………………..     11

Kampuočiai ……………………………………………….       6

Agurkiai …………………………………………………….       6

Navinykai ………………………………………………….       6

Vidugiriai ………………………………………………….     10

Didžiuliai …………………………………………………..       6

Žvikeliai ……………………………………………………       9

Vilkapėdžiai ………………………………………………       5

Raistinės ……………………………………………………       6

Vaitakiemis ……………………………………………….     13

Kirsnos kaimas (nuo Trockio) ………………………       2

Paliūnų dvaras ……………………………………………       1

Paliūnai ……………………………………………………..     20

Pristavonys ………………………………………………..     12

Prijungtas kaimas Buiviškiai (nuo Trockio)……      6

Kirsnos valdos, Kauno pavieto teismo pastorostos dvaras

Trockio kaimai:

Vidzgailai (Widzgayły) ……………………………….       3

Dervinčiai (Derwince) …………………………………       6

Pokieranianai (Pokieraniany) ……………………….       3

Paliūnai ……………………………………………………..       7

Viežbotai (Wierzboty) ………………………………..       1

Kirsna:

Benešiškiai (Beneszyszki) ……………………………     10

Vidzgailai (Widzgayły) ……………………………….     11

Pogrudy alias ……………………………………………..       2

Pagal Punsko parapijos dokumentus, 1821 m. parapijai priklausė šie Mockavos, Seivų ir Kadariškių valsčių kaimai:

Mockavos valsčius: Cyrayle (Cyrailė), Olkszniany (Alksnėnai), Kreyviany (Kreivėnai), Sangrudy Folwark (Sangrūdos palivarkas), Rudniki (Rūdzinykai), Giłuysze (Giluišiai), Trumpoliszki (Trumpališkiai), Miklaszewo (Miklausiai), Knipowo, Polunce (Paliūnai), Przystawance (Pristavonys), Szołtany (Šaltėnai), Węgielnia (Vengelnia), Słobódka (Slabada), Romaniuki (Ramonai), Kalinowo (Kalinavas), Wygorzele, Żagaryszki (Žagariškiai), Maćkowski Dwór i Wieś (Mockavos dvaras ir kaimas), Radziszki (Radziuškės), Olkszniany Nowe (Naujieji Alksnėnai), Zawady (Zovada), Gozdy (Gazdai), Woyponiszki (Vaiponia), Klonowo, Trumpole (Trumpalis), Użukalnie (Užukalniai), Buywiszki (Burokai?), Berezniki (Bereznykai), Pełele (Peleliai), Sadzawki (Soželkos), Żirwiny (Zervynai), Moskiewszczyzna, Święciszki (Šventiškės), Przeyma (Preima), Krzywulka.

Seivų valsčius: Podsejwy, Zaczarne (Užujuodelė), Oszkinie (Ožkiniai), Wołynce (Valinčiai), Ogurki (Agurkiai), Woytokiemie (Vaitakiemis), Roystokiemie (Raistiniai), Buda (Būda), Zawidugiry  (Užvidugiriai), Dziedziule (Didžiuliai), Wiłkopedzie (Vilkapėdžiai), Seywy Dwór (Seivų dvaras), Szlinokiemie (Šlynakiemis), Młyn Bulowizna (Bulevizna), Trakiszki (Trakiškės), Buraki (Burokai), Kompocie (Kampuočiai), Szyłeyny (Šilainė), Tauroszyszki (Taurusiškė), Widugiry (Vidugiriai), Nowinniki Seyweyskie (Seivų Navinykai), Žwikiele (Žvikeliai).

Kadariškių valsčius: Wesołowo (Vesalavas), Pokomsze (Pakamšiai), Grauže (Graužai), Sitkowizna (Sitkavizna), Dębniak (Damniokas), Fornetka, Scipliszki (Šipliškės), Ilgiel (Ilgelis), Jeziorki (Jeziorkai), Sadzawki (Soželkos), Łowocie (Lovuočiai), Szlązak (Slenzokas, dabar apsodinta mišku), Zaboryszki Dwór (Žabariškių dvaras), Olszanka (Olšanka), Lipina, Lipniak (Lipniokas), Rybalnia (Ribalnė), Beceyły (Beceilai), Kociołki (Kociolkai), Andrzejewo (Andrejavas), Jagliniec (Eglinė).

Iki 1896 m. Punsko parapijai priklausė 12000 katalikų. Vėliau jos ribos siaurėjo. Kai 1897 m. buvo įsteigta Smalėnų parapija, prie jos priskirti Seivų, Vilkapėdžių, Žvikelių ir Raistinių kaimai. 1908 m. prie naujai įkurtos Beceilų parapijos priskirta: Sitkavizna, pusė Damnioko kaimo, Fornetka, Šipliškės, Ilgelis, Jeziorkai, Olšanka, Lipina, Lipniokas, Ribalnė, Beceilai, Kociolkai ir Andrejavas. Punsko parapija liko grynai lietuviška su 7000 parapijiečių.

Po 1920 metų nutiesta demarkacinė linija, vėliau tapusi valstybine siena, atskyrė dvidešimt kaimų, kurie buvo prijungti prie Būdviečio ir Sangrūdos parapijų. Už sienos (Lietuvoje) liko Bereznykų, Užukalnių, Burokų, Senųjų ir Naujųjų Alksnėnų, Miklausių, Mockavos, Svidiškių, Sangrūdos, Cyrailės, Navininkų, Gazdų, Rūdnykų, Žagariškių, Zovados, Giluišių, Mergatraukio, Gunkliškių, Vaiponiškių, Trumpalio kaimai.

1926 m. Budzisko gyventojai prašėsi priimami į Punsko parapiją, nes – kaip rašė vyskupui – jie siena atskirti nuo parapijos Liubave. Naujas Lomžos vyskupas Stanislovas Kostka Lukomskis (Stanisław Kostka Łukomski) prašymą patenkino. Ne tik kaimai, bet ir atskiros šeimos reikšdavo norą priklausyti vienai ar kitai parapijai. Taip atsitiko su kai kuriomis Damnioko kaimo šeimomis. Dešimt šio kaimo ūkininkų vyskupo prašė priskirti juos Punsko parapijai. Peticiją pasirašė: A. Švedas, J. Vasiliauskas, A. Stepanavičius, K. Jonuška, A. Pauliukonis, J. Ambrazevičius, P. Kasickas, A. Jonuška, J. Štuka ir V. Vasiliauskas. Vyskupas tuometiniam Punsko klebonui J. Švedui rašė, kad nuo 1927 m. liepos 1 d. išvardintos ūkininkų šeimos yra jo parapijiečiai. Po dvejų metų nuo Punsko parapijos atskirtas dar vienas kaimas – Seivai. Šio kaimo žmonės, gyvenantys arčiau Smalėnų bažnyčios, pasiprašė priskiriami Smalėnų parapijai. 1908–1928 m. būta didžiausių teritorinių pakeitimų visoje Punsko parapijos istorijoje. Iš anksčiau jai priklausiusių 82 kaimų beliko 38.

punsko krastas

Taigi Punsko parapijai šiuo metu priklauso: Agurkiai, Aleksandruvka, Burokai, Budziskas, Damniokas, Didžiuliai, Dievetiškė, Eglinė, Giluišiai, Kalinavas, Kampuočiai, Kreivėnai, Mikolajuvka, Navinykai, Ožkiniai, Paliūnai, Pavaiponė, Peleliai, Pristavonys, Punsko miestelis, Punsko kaimas, Ramonai, Seni Graužai, Sožalkos, Šaltėnai, Šimanovizna, Šlynakiemis, Taurusiškė, Trakiškės, Trumpalis, Vaičiuliškės, Vaiponia, Vaitakiemis, Valinčiai, Vesalavas, Vidugiriai, Vidugirių Būda, Zervynai, Žabariškė.

Sigitas Birgelis, punskas.pl