Lenkai, norėdami užvaldyti lietuvių gyvenamus kraštus, ėmėsi represijų prieš veiklesnius lietuvius, grasino bausmėmis. Lietuvių inteligentai, prigrasinti lenkų partizanų sušaudymu, 1919 m. rugpjūčio pradžioje pasitraukė į Lietuvą. Šiek tiek vėliau demarkacijos liniją perėjo ir Punsko valsčiaus administracija. Ji įsikūrė valdiškame Radiškės geležinkelio stoties pastate. Po 3 metų viršaičio rūpesčiu valsčiaus įstaigai buvo pastatytas namas Sangrūdoje. (Petras Pacenka viršaičio pareigas Sangrūdoje ėjo dar trejus metus, ištikimai gynė žmonių reikalus, rašė peticijas Lietuvos valdžiai, kad nepaliktų Punsko krašto. Punsko valsčius su centru Sangrūdoje išsilaikė iki Antrojo pasaulinio karo.)
1919 m. lapkričio 14 d. į Seinų apskrities įgaliotinių suvažiavimą atvyksta trys Punsko valsčiaus atstovai: Pacenka, Tadaravičius ir Markevičius. Jonas Tadaravičius ir S. Tijūnaitis pasakoja apie savo apsilankymą pas anglų misijos vadą Wardą, kuris pasižadėjo atsiųsti Seinijos klausimu mišriąją komisiją, susidedančią iš prancūzų, anglų, lietuvių ir lenkų atstovų. Seimelis priima sprendimą vėl siųsti delegaciją pas Lietuvos vyriausybę bei į anglų ir prancūzų misijas, o reikalui esant ir į Paryžiaus taikos konferenciją. Pusiau slaptu balsavimu tos delegacijos nariais išrenkami: S. Tijūnaitis, P. Pacenka, L. Leipuneris ir J. Vailionis. Punsko viršaitis Petras Pacenka, vienintelis iš visų valsčių atstovų, į posėdį atveža žmonių, gyvenančių šiapus ir anapus demarkacinės linijos, mokesčius.
– Punskiečiai kiek galėdami stengiasi nenutraukti ryšių su kitoje sienos pusėje gyvenančiais lietuviais, – tikina Punsko valsčiaus viršaitis Petras Pacenka. – Gyventojai moka Lietuvai mokesčius, nors lenkams turi mokėti antrą kartą, priverstinai.
1920 m. bolševikams veržiantis į Varšuvą lenkai besitraukdami nuniokoja krašto gyventojus. Valsčiaus viršaitis surašinėja žmonių patirtus nuostolius. 1920 m. liepos 18 d. lenkų 10-ojo pulko pasienio sargybos kareiviai paėmė:
- Vincui Valinčiui iš Vaitakiemio 10 metų gniedą kumelę, 3 metų kumelę kaštankę, vežimą su pakinkymu. Paimtų daiktų vertė 14500. Liudininkai: Juozas Kraužlys ir Antanas Aleksa.
- Simonui Pauliukoniui iš Vaičiuliškių – 12000 vertės arklį. Liudininkai: Petras Kupčinskas, Vincas Žilinskas.
- Dominykui Valinčiui iš Kalinavo – naują vežimą su pakinkymu, kurių vertė 4000. Liudininkai: Dominykas Slovikas ir Adomas Nevulis.
- Juozui Steponauskui iš Kalinavo – 2 metų darašavotą kumelę, kurios vertė 5600. Liudininkai: Dominykas Novikas ir Adomas Nevulis.
- Jonui Novikui – 4 metų sartą eržilą, kurio vertė 6000. Liudininkai: Dominykas Slovikas ir Adomas Nevulis.
- Karoliui Niečmanui – 4 metų geltonos šersties kumelę, kurios vertė 7000. Liudininkai: Gerškė Kušelis, Šteikertas Karalius.
- Gerškei Aberšmitui iš Punsko – 5 metų arklį (kaštaną), kurio vertė 5000. Liudininkai: Arikas Likšteinas ir Mauša Levitanas.
- Juozui Marcinkevičiui iš Paliūnų – 4 metų kumelę (kaštanuotą), 3 metų kaštanuotą eržilą, 3 mėnesių kumelaitę bei vežimą su pakinkymu. Paimtų daiktų vertė 17400. Liudininkai: Vincas Pečiulis, Baltramiejus Češkevičius.
- Jonui Žiedaičiui iš Paliūnų – 16 metų juodą kumelę bei vežimą su pakinkymu. Vertė 11000. Liudininkai: Vincas Pečiulis ir Kazys Ališauskas.
- Juozui Marcinkevičiui iš Paliūnų – 9 metų juodą kumelę, kurios vertė 6000. Liudininkai: Vincas Pečiulis ir Kazys Ališauskas.
- Kaziui Kavaliauskui iš Ožkinių – 4 metų bėrą eržilą, dvi eiles žieminių baltinių, eilę vasarinių, kurių vertė 6400. Liudininkai: Juozas Staškevičius ir Kazys Budzeika.
Sąrašą pasirašo Punsko valsčiaus viršaitis Pacenka. 1920 m. rugpjūčio 12 d.
1920 m. rugpjūčio 28 d. susidaro lietuvių ir lenkų frontas Štabino–Augustavo–Grabavo linijoje. Tą dieną lenkai užima Augustavą. Prieš porą dienų Kaune vykusiame Lenkijos ir Lietuvos atstovų susitikime lenkai reikalavo leisti jų kariuomenei judėti lietuvių užimta teritorija ir išeiti į Raudonosios armijos užnugarį. Lietuviai nesutiko ir siūlė pirmiausia tartis dėl sienų.
Rugpjūčio 31 d. lenkai reikalauja atitraukti Lietuvos kariuomenę Suvalkijoje iki Kerzono linijos. Lietuviai sutinka su sąlyga, kad lenkai gerbs rytinę Kerzono linijos dalį. Lenkai nesutinka ir dar tą pačią dieną užima Seinus ir Suvalkus. Po kelių dienų, rugsėjo 2-ąją, lietuviai atsiima Seinus, o po dviejų dienų Augustavą.
Rugsėjo 5 d. lenkai išsiunčia Tautų Sąjungai notą, kurioje kaltina Lietuvą dėl jos karinių veiksmų ir neutralumo nesilaikymo, reikalaudami atitraukti lietuvių pajėgas už Kerzono linijos. Tą pačią dieną dvi užgrūdintos, gerai ginkluotos lenkų divizijos ir dvi kavalerijos brigados puola 7 tūkstančius lietuvių karių. Penkias dienas vyksta atkaklūs mūšiai, kuriuose lietuviai netenka 400 kareivių.
Iki rugsėjo 10 d. lenkai užima pietinę Sūduvą, pasiekdami Fošo liniją.
Rugsėjo 13 d. Kalvarijoje pradedamos derybos dėl paliaubų. Lietuviai, norėdami turėti geresnę poziciją, vėl užima Seinus, Gibus, priartėja prie Augustavo kanalo. Derybos prasideda tik rugsėjo 16 d. Lenkai reikalauja atitraukti lietuvių pajėgas už Kerzono linijos. Lietuviai yra linkę sutikti – su sąlyga, kad lenkai pasiliks esamoje pozicijoje. Neutrali zona tarp kariuomenių būtų vėlesnių derybų objektas. Lietuva šitaip siekia atgauti Punską ir Seinus. Lietuvių pasiūlymas lenkams nepriimtinas, ir po trijų dienų derybos nutrūksta. Lenkija, turėdama didesnes pajėgas, nori užvaldyti ginčytinas teritorijas ir priversti Lietuvą tartis dėl federacijos. 1920 m. rugsėjo 22 d. pradeda „Nemuno“ operaciją, užima Gibus, Seinus, Kapčiamiestį, Druskininkus ir traukia Lydos link.
Rugsėjo 30 d. prasideda derybos Suvalkuose. Spalio 7 d. pasirašoma Suvalkų sutartis. Demarkacijos linija tarp kariaujančių šalių yra nustatoma pagal 1919 m. gruodžio 8 d. liniją.
1920 m. rudenį Lozanos sutartimi nustatoma 8 km pločio neutralioji zona, į kurią patenka tankiai lietuvių apgyventas Punsko ir Seinų kraštas. Neutralioji zona egzistuoja iki 1923 m. kovo. Šioje juostoje nei lietuviai, nei lenkai neturi teisės kištis į gyventojų reikalus, rinkti mokesčių ir kt. Deja, lenkų valdžia Lozanos sutarties nepaiso. Policija reikalauja iš gyventojų mokesčių, jaunimą ima į savo kariuomenę. Punske areštuoja nepasitraukusius į Lietuvą 28 kaimų seniūnus bei Punsko parapijos kleboną dekaną Motiejų Simonaitį.
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl