Spalio 10 d. Seimas ratifikavo sausį Baltijos šalių premjerų pasirašytą susitarimą dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo. Šiuo susitarimu patvirtintas siekis projektą įgyvendinti 2025 m., o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.
„Šio tarptautinio susitarimo dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo ratifikavimas Lietuvos Parlamente siunčia esminę žinią – Lietuvos valstybė įgyvendins šį susijungimui su Europos Sąjunga efektyvia geležinkelio linija skirtą projektą. Su šia vienareikšmiška pozicija Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, deda tvirtą pagrindą lūkesčiams, kad projektui bus teikiamas išskirtinis dėmesys Europos Sąjungoje ir suteikta ženkli Europos Sąjungos finansinė parama sekančioje finansinėje perspektyvoje po 2020 metų“, – pabrėžia ministras Rokas Masiulis.
Lietuva jau yra nutiesusi „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, o š. m. sausį Vyriausybė patvirtino specialųjį planą, kuriuo įtvirtino ir „Rail Baltica“ geležinkelio liniją nuo Kauno iki Latvijos ir Lietuvos valstybių sienos.
Šiuo metu pradėtas „Rail Baltica“ geležinkeliui nuo Kauno iki Latvijos sienos reikalingos žemės išpirkimas, kurį planuojama baigti 2018 m. pabaigoje.
Iki 2015 m. į „Rail Baltica“ geležinkelio nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno statybas buvo investuota 364,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu tolesniam projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuva yra užsitikrinusi 248,1 mln. eurų ES fondų investicijų. Be to, šiais metais Europos Komisija (EK) patvirtino finansavimo paraišką, pagal kurią, pasirašius sutartį, bus skirta dar 94,9 mln. eurų.
„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Numatoma, kad nutiesus 700 km „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė šiuo maršrutu užtruks 3 val. 24 min., o tarp Rygos ir Vilniaus – apie 2 val.
Bendra apskaičiuota trijų valstybių projekto investicijų suma yra apie 5,788 milijardo eurų. Investicijų Lietuvoje suma yra apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių 85 proc., tikimasi, finansuos ES.
Pernai atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad projekto socialinė-ekonominė nauda apytiksliai lygi 16,226 milijardų eurų.
http://sumin.lrv.lt/lt/