Asociacija LATGA, atstovaujanti 4180 Lietuvos ir 3 milijonus užsienio autorių, kurios viena iš veiklos sričių yra kompensacinio atlyginimo surinkimas ir paskirstymas autoriams už jų kūrinių kopijavimą popieriuje, 2014 m. parengė sociologinį tyrimą, ką ir kiek žmonės kopijavo ir spausdino ant popieriaus asmeniniais tikslais Lietuvoje. Tyrimą iš dalies rėmė Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programa. Projekto partneriai ‒ Lietuvos leidėjų asociacija. Tyrimu buvo siekiama įvertinti autorinių kūrinių kopijavimo ir spausdinimo apimtis, dažnumą ir proporcijas pagal kopijuojamo kūrinio rūšis ir kategorijas. Remiantis tyrimo rezultatais, įvertinta, ar autoriams ir leidėjams yra teisingai atlyginama pagal jų atgaminamų kūrinių ekonominę vertę, ir nustatytos priežastys, neleidžiančios autoriams bei leidėjams surinkti jiems priklausančio teisingo kompensacinio atlyginimo už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu. Apibendrintai pristatome tyrimo išvadas.
Apklausa buvo vykdoma visoje šalies teritorijoje. Tyrimo metu apklausti 1008 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
60 proc. respondentų per pastaruosius 12 mėn. autorinių kūrinių nekopijavo ir nespausdino, 10 proc. kopijavo, 10 proc. spausdino, dar 20 proc. ‒ ir kopijavo, ir spausdino. 45 proc. respondentų kūrinius popieriuje kopijavo ir spausdino namie, 43 proc. ‒ darbovietėje, 29 proc. ‒ kopijavimo paslaugų teikimo vietose, 20 proc. ‒ mokymo įstaigose, 16 proc. – bibliotekose. Jauniausi tyrimo dalyviai kūrinius dažniausiai atgamino mokymo įstaigose. Apklausti šalies gyventojai kūriniams atgaminti popieriuje dažniausiai naudoja daugiafunkcinius kopijavimo aparatus (59 proc.), kopijavimo aparatus naudoja 36 proc., o spausdintuvus ‒ 34 proc apklaustųjų. Pusė (50 proc.) kūrinius atgaminančių apklaustųjų tai dažniausiai daro profesiniais tikslais (tai didesnių pajamų grupės atstovai), 45 proc. ‒ laisvalaikio, o 26 proc. – mokymosi tikslais (jauniausi tyrimo dalyviai). 17 proc. kūrinius atgaminančių apklaustųjų nurodė, kad iš mokomosios literatūros dažniausiai kopijuoja ir spausdina vadovėlius ir pratybas, 6 proc. – mokytojo ir metodines knygas. Taip pat 6 proc. – pratybas, 4 proc. – vadovėlius. 67 proc. apklaustųjų nurodė neatgaminantys mokomosios literatūros. Iš meno kūrinių dažniausiai kopijuojami ir spausdinami paveikslėliai iš interneto (30 proc.), antroje vietoje ‒ fotografijos (24 proc.). Beveik pusė (47 proc.) kūrinius atgaminančių apklaustųjų teigė dažniausiai kopijuojantys / spausdinantys tiek lietuviškus, tiek užsienio kūrinius. 19 proc. respondentų nurodė, jog dažniau atgamina lietuviškus kūrinius, 15 proc. – tik lietuviškus, 14 proc. – dažniau užsienio, 5 proc. – tik užsienio. 42 proc. apklaustųjų kūrinius atgamina vieną ar kelis kartus per savaitę, trečdalis (33 proc.) – vieną ar kelis kartus per mėnesį, 5 proc. apklaustųjų tai daro kasdien, o 13 proc. – vieną ar kelis kartus per metus. 43 proc. apklaustųjų teigė neatgaminantys autorinių kūrinių, 34 proc. ‒ atgamina po kelias kūrinio ištraukas, 15 proc. atgamina vieną ištrauką, 8 proc. – pusę ar visą kūrinį. Dauguma (57 proc.) tyrimo dalyvių mano, jog kūrinių autoriai praranda pajamas dėl neatlygintino kūrinio atgaminimo. Priešingos nuomonės laikosi 31 proc. respondentų.
Procentai procentais, o štai ką, anot Jono Liniausko, sako absoliutūs skaičiai: Lietuvoje šiuo metu gyvena 2 986 000 gyventojų. Jeigu atmetame vaikus iki 18 m. amžiaus, o jų yra 610 700 (nors, J. Liniausko nuomone, vaikai pradeda kopijuoti nuo 14 m. ir dar anksčiau), atmetame 700 000 pensininkų, nes pensininkai savo reikmėms kopijuoja jau tik dokumentus, receptus, o ne vadovėlius, arba visai nebekopijuoja, nes nebereikia, vis tiek lieka 1 675 300 gyventojų, kurie yra aktyvūs. Kaip rodo apklausa, 5 proc. tai daro kasdien, o tai yra 83 765 žmonės. Vien tie, kurie kopijuoja kasdien, išsispaudina 12 565 lietuvių autorių kūrinių. O po visą arba pusę kūrinio ‒ 1005 žmonės. Kasdien. Lietuvių autorių. Be deramos kompensacijos. O per metus? Tegu leidėjai pasiskaičiuoja, kokio dydžio tiražų netenka. Pagal šiuo metu veikiančią schemą, kai kompensacinis atlyginimas yra renkamas tik už parduodamus kopijavimo aparatus (nėra įtraukti spausdintuvai, skeneriai, kuriais taip pat labai dideles apimtis kūrinių yra kopijuojama ant popieriaus) ir iš įmonių (visais įmanomais būdais vengiančių mokėti autoriams kompensacinį atlyginimą), teikiančių mokamas kopijavimo paslaugas, autoriams surenkama 242 892 Lt. Šis atlyginimas paskirstomas 1149 autoriams ir trims Lietuvos knygų ir periodikos leidėjų asociacijoms. Palyginimui galėtume pateikti Vengrijos pavyzdį, kur kompensacinio atlyginimo surinkimas ir paskirstymas už kopijavimą yra administruojamas taip pat kaip Lietuvoje, tik kompensacinis atlyginimas surenkamas ne vien už kopijuoklius, bet ir už spausdintuvus. Todėl Vengrijos autoriai ir leidėjai gali džiaugtis didesniu, t. y. 1 mln eurų kompensaciniu atlyginimu.
Asociacijos LATGA inf.