„Mokytoja, aš niekad net nepagalvojau, kad taip linksmai galima rinkti bulves…“ Taip apie Rudenėlio šventę, vykusią Vidugirių mokykloje, atsiliepė mokiniai. O juk tikrai daug darbų galima nudirbti linksmai, kai dirbama šaunioje kompanijoje.
Mes, Vidugirių mokyklos mokytojai, mokiniai ir jų tėveliai, vieną gražų rugsėjo penktadienį ne tiek dirbome, kiek smagiai linksminomės, nes nutarėme atšvęsti rudenio derliaus nuėmimo šventę. Rudenėlio šventė prasidėjo salotų iš vaisių ir daržovių gaminimu. Mažesniems mokinukams ruošiant salotas talkino mamos, na o vyresnieji, IV–VI klasių mokiniai, darbavosi patys. Net ir berniukams šis darbas nebuvo „nevyriškas“. Jie dirbo su malonumu ir labai ambicingai nusiteikę, neprileisdami prie savo darbo stalo mergaičių. Vaikų paruoštos salotos atrodė puikiai ir žadino apetitą. Bet ar jos tikrai skanios, nutarėm patikrinti po sporto varžybų. Taigi palikę paruoštas salotas ant stalų, išskubėjome į mokyklos aikštę, kur laukė dvi išartos bulvių vagos, pintinės joms rinkti ir maišai supilti. Pasidalinę į dvi grupes pradėjome bulviakasį. Vaikai su savo tėveliais stvėrė pintines ir vienas po kito rinko bulves, pylė jas į maišus. Ir vis ragino vienas kitą: „Greičiau, greičiau“. Virė aistros, pynėsi kojos, byrėjo bulvės ten, kur nereikėjo, bet pagaliau jos buvo surinktos. Tada jas teko sunešti ir sustatyti į vieną vietą. Tai kad stvėrė mamos maišus-vaikiukus ir puolė juos nešti ir statyti vienon krūvon! Šauniai ir greitai jos sunešiojo „maišus“. Smagu buvo žiūrėti, kaip tie „maišiukai“ tabalavo kojomis ir kikeno iš džiaugsmo.
Po šios rungties dar buvo kelios, susijusios su derliaus nuėmimo darbais. Netrūko ir linksmų žaidimų. Inscenizavome pasaką apie ropę. Rovėme ropes-mamas. Stipriai laikėsi susikibusios „ropės“, sunkiai davėsi išraunamos. Jei ne pelytės pagalba, tikrai būtų nepavykę to padaryti. Šokome liaudies šokius.
Parungtyniavę ir šiek tiek pavargę bei išalkę visi nuskubėjo ragauti pačių paruoštų salotų. Oi, kokios jos buvo skanios! Salotų skonį dar pagerino „Rūtos“ restorano darbuotojų iškeptas kugelis. Pasistiprinę visi kibo atlikti paskutinės šios šventės užduoties: kurti įvairių žmogeliukų, žvėriukų ir kitokių būtybių iš atsineštų miško gėrybių. Po valandos ant stalų puikavosi visokiausi padariukai iš konkorėžių, gilių, kaštonų, lapų, šakelių, uogelių ir… Vaikai ir jų tėveliai pasižymėjo puikiu kolektyviniu darbu, tarpusavio sutarimu, išradingumu ir kūrybiškumu. Juk namuose mes, suaugusieji, ne visada randame laiko pažaisti su savo vaikais. O jie šito tai labai nori ir laukia, ypač mažieji.
Ši šventė buvo puiki pamoka visai šeimai. Vaikai pasimokė dirbti rudens darbus, suprato, kad ne tik mamos turi ruošti maistą, o svarbiausia – kad dirbant kartu tiek namuose su tėveliais, tiek mokykloje su draugais visada yra linksma ir smagu, ir darbas greičiau padaromas.
Raimonda Chmieliauskienė