Taip greit bėga vasaros dienos, kad neapsižiūri žmogus, o ji jau eina į pabaigą. Mat kai rugpjūtis – tuoj ir vasaros pabaiga.
Jau surinktas antras šienas. Dėl lietaus gegužės pabaigoje, visą birželį ir liepos pradžioje stygiaus atolas labai retas ir menkas. Kur nenupjauta reta žolė, po ja nedrąsiai kalasi nauja. Geriau seną žolę nupjauti ir surinkti, tada nauja gražiai auga. Taip padaryta daugely vietų – ir dabar, po lietų, pievos nuostabiai veši. Galės ganytis galvijai, augs naujas atolas. Tikimasi tokio gero šieno, koks buvo pirmasis. Iš jo paruoštas šienainis žiemai.
Lietus kaip pradėjo lyti liepos 8-ąją, taip ir lyja beveik kasdien. Reiktų šiltesnių naktų, bet jos šią vasarą visos šaltos. Lietus gerai daržovėms (truputį per vėlai palijo agurkams, bet jų jau yra ir dar bus), bulvėms (nors kiek per vėlai, bet jos dar susiims, jei tik dėl bulvienojų ligos nenudžius kaip beveik kasmet). Soduose trešnės mažos, ankstyvieji obuoliai taip pat ne per dideli (gal dėl drėgmės pertekliaus žemėje daug jų nukrenta ir supūva), bet geros vyšnios. Serbentų buvo nedaug. Jei geriau užaugo, tai drėgnesnėje vietoje. Lietus vis reikalingas viskam, kas dar žaliuoja, o javams, kurie vietomis stipriai liūčių išguldyti – jo jau nereikia.
Prasidėjo rugiapjūtė. Paprastai pirmiausia kertami rugiai, bet jau yra ir anksčiau imamų pasėlių, kaip antai žieminiai miežiai. Jų pasėta Klevuose. Tikėtasi geresnio derliaus, bet kiek surinkta, tiek bus gerai. Šitie miežiai – naujovė. Dėl žiemos be sniego daug jų išnyko ir nemažus plotus pavasarį reikėjo atsėti vasariniais miežiais.
Netrukus bus kertami rugiai ir kvietrugiai, kurių palankiais metais užauga stambių grūdų varpos. Tik ne šiemet… Varpos neužaugo didelės dėl lietaus stygiaus. Greit gelto šiaudas. Todėl varpose – smulkūs grūdai.
Ūkininkai stengiasi kuo geriau ūkininkauti, nepaisydami krintančių kainų už litrą pieno ar kilogramą kiaulienos. Jie investuoja, pirkdami naujesnes ūkio mašinas, padargus, dirba žemę, kurios jau būna per mažai, todėl daugelis nuomojasi Lietuvoje, kiti jos ten ir nusipirkę.
Nėra lengva ūkininkauti. Reikia ieškoti gerų sprendimų, turėti darbo jėgą. Vis dažniau reikalingi darbuotojai. Jų rasti padeda ir darbo biržos. Ieškoma kelerius metus ir ūkiams pagalbininkų – su sąlyga, kad ūkininkas bent mėnesiui įdarbins bedarbį, užsiregistravusį biržoje. Darbo birža stažuotojams 3–6 mėnesius skiria atlyginimą pagal projektus iš ES lėšų. Paskelbtos dvi programos: iki 30 metų ir 50+. Pasirodo, kad daug bedarbių užsiregistravę vien dėl draudimo ir visai neketina eiti į darbą. Jie iškeliavę į užsienį sezoniniams darbams: kapliuoja, renka braškes, dirba vynuogynuose, miškuose, statybose ir pan. Pageidavimą įdarbinti stažuotoją pareiškė daug darbdavių, bet tik dalis jų susilaukė pasiūlymo (iš programos iki 30 metų). Šiuo metu renkamos paraiškos dėl programos 50+, bet manoma, kad padėtis bus panaši.
Mūsų krašte vyrauja gyvulininkystė (dėl pieno ir dėl mėsos). Neseniai sėkmingai verstasi ir kiaulininkyste, bet dėl kiaulių maro apylinkėje daug fermų uždaryta. Mat dėl mažų kainų auginti šių gyvulių neapsimokėjo. Lietuvoje bendras kiaulių skaičius nuo 1991 m. nuolat mažėja (nuo 3 mln. sumažėjo iki 900 tūkst. vnt.).
Kiaulininkystės ūkiai ir mūsų krašte, ir už sienos per pastaruosius metus daug investavo į aplinkosaugos gerinimą. Lietuvoje pastatytos 37 naujos mėšlidės (jos kaupia apie 300 000 m3), įsigyti 26 nauji srutovežiai (investuota apie 220 mln. Lt), atliekamas paviršinio ir giluminio vandens monitoringas, laikomasi tręšimo normų (ne daugiau kaip 170 kg N/ha), ieškoma būdų, kaip sumažinti blogų kvapų intensyvumą. Ūkininkai tikisi, kad bus remiama biodujų jėgainių statyba.
Regionų aplinkos apsaugos departamentai tikrina ūkius dėl vandens užterštumo. Lyginant su kitomis ES valstybėmis, Lietuva pagal užteršimą nitratais yra tarp 4 mažiausiai užterštų.
Lietuvoje pakanka vietos javams auginti, statyti ir rekonstruoti tvartus, plėsti kiaulininkystę iki 3 mln. kiaulių. Grūdinių kultūrų augintojai džiaugiasi galimybe nemokamai gauti organinių trąšų, o rudenį pasiūlyti savo grūdus kiaulių augintojams. Dabar iš viso suvartojama apie 350 tūkst. t grūdų, o sudarius palankias sąlygas auginti kiaules jų būtų galima suvartoti du kartus daugiau.
Net neauginantys kiaulių užuodžia iš fermų nemalonų kvapą. Visi ūkiai yra įpareigoti tvarkyti mėšlą taip, kaip nurodo taisyklės. Apie mėšlą paskleistas mitas, kad tai neva viską naikinanti medžiaga, kurią sudaro vien kenksmingi junginiai. Tačiau kiaulių mėšlas protingai naudojant yra labai gera augalų trąša. Tuo puikiai įsitikino kiaulininkystės kompleksų kaimynystėje įsikūrę ūkininkai. Kol buvo pigios mineralinės trąšos, ūkininkai kreivai žiūrėjo į kiaulių mėšlą, tačiau smarkiai pabrangus mineralinėms trąšoms, jis tapo augalininkystės ūkiams tikru išsigelbėjimu – nebrangi ir efektyvi trąša. Lietuvoje yra arti milijono hektarų dirvonuojančių laukų. Pagrindiniai pašarai kiaulėms – miežiai, kviečiai. Melas yra tai, kad kiaulės fermose šeriamos hormonais, steroidais, kitais prasimanytais stimuliatoriais. Antibiotikai ir kiti medikamentai kiaulininkystėje nenaudojami auginimui, tik kiaulių gydymui. Genetiškai modifikuotas produktas kiaulėms šerti yra soja. Ji jau daug metų leidžiama vartoti visoje ES ir kitose valstybėse. Mokslininkai seniai nustatė, kad soja niekam nekenkia. Ji – baltymų šaltinis. O vakcinos naudojami tik nuo kelių pagrindinių kiaulių užkrečiamųjų ligų – raudonligės, leptospirozės, virusinės infekcijos. Visos vakcinos yra legalios ir leidžiamos naudoti. Tačiau ūkiai stengiasi jų naudoti kuo mažiau, kad nepadidėtų gamybos kaštai. Vakcinuotų gyvulių mėsa niekaip nekenkia žmogui. Lietuvoje ir mūsų krašte vertinama užaugintų kiaulių mėsa (mėsinės veislės ir dėl lašinių). Kiaulės iki 100 kg svorio gali užaugti per pusę metų, 140–150 dienų.
Atsinaujinančiųjų energetinių išteklių įstatymo projekte įdėtas siūlymas priversti Lietuvos kiaulininkystės įmones nuo 2016 metų pasistatyti biodujų jėgaines, kurios turėtų sumažinti nemalonių kvapų sklaidą. Biodujų jėgainių pagrindinė paskirtis yra ekonominė – naudingai panaudoti mėšle esančias metano dujas. Tačiau biojėgainė nėra blogų kvapų filtras. Biojėgainių gaminama elektra, palanki šios elektros kaina, lengvatos ir parama biodujų jėgainių statytojams – štai kitų valstybių naudojami būdai paskatinti biojėgainių statybą. Ar gali garantuoti, kad biodujų jėgainė atsipirks? Technologijos reikalauja papildomų medžiagų – dedamos gyvūninės kilmės atliekos arba specialiai auginami kukurūzai, norint padidinti biomasės kiekį.
Eugenija Pakutkienė, punskas.pl
Naudotasi informacija, pateikta http://www.kiaules.lt/.