Šalys gali susitarti

Kaip rašo Lietuvos žinių agentūra BNS, Lenkija nori, kad sprendžiant tautinių mažumų švietimo Lietuvoje ir Lenkijoje klausimus dalyvautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebaekas (Knutas Volebekas). Lietuvos švietimo ir mokslo ministro teigimu, šalys turi pačios išspręsti tarpusavio klausimus.

Lietuvos švietimo ministro G. Steponavičiaus teigimu, Lietuva yra gavusi K. Vollebaeko kvietimą kartu su juo spręsti nesutarimus su Lenkija, bet mano, kad šalys gali susitarti ir be jo pagalbos.

„Mes matome iš Lenkijos pusės mėginimus ir toliau laikyti tam tikrą spaudimą Lietuvai dėl tautinių mažumų švietimo politikos įtraukiant į ją ir tarptautines organizacijas. Kartu jie patys nepripažįsta, kad tokius standartus tautinių mažumų ugdyme, ką mes tik dabar palaipsniui įvedame, Lenkija jau turi ilgus metus. Todėl man atrodo, kad Lietuva neturėtų veltis į tokius formatus, kurie leis labiau klausimą išnaudoti vienos pusės situacijai, juolab kad sprendimai įgyvendinant Švietimo įstatymą Lietuvoje nacionaliniu mastu yra daromi nuosekliai ir jautriai stebint situaciją“, – tikina G. Steponavičius.

Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus, bei ragina atšaukti Švietimo įstatymo pataisas.

Lenkijoje gyvenantys lietuviai reiškia nuogąstavimų, kad jie nesijaučia saugūs ir tapo dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių auka. Jie teigia, kad Lenkijos lietuvių švietimo situacija išlieka blogesnė nei Lietuvos lenkų.

punskas.pl, pagal BNS

 

6 atsakymai į “Šalys gali susitarti”

  1. -.-.- sako,lenkai nepraregės niekada,jie patologiniai melagiai.O jeigu tokia autoritetinga institucija palaikytų ir plačiai paaiškintų Lietuvos poziciją,gal net lenkų sąžinė prabustų.Kaip ten bebūtų,20 metų parodė,kad vieni lietuviai lenkams nesugeba nieko įrodyti.

  2. O kas mums svarbiau – kad tarpininkas tai matytų, ar kad lenkai vieną sykį praregėtų?

    Kas mums iš to, kad tarpininko akyse lenkai liks apsimelavę, jei jie ir taip JAU YRA apsimelavę. Mums turėtų būti svarbiau mūsų pačių, o ne svetimšalių tarpininkų „akys“ (t.y. požiūris ir nuomonė). Esame savarankiški, tad nėra ko patiems savo pačių veiksmais abejoti ir ieškoti jiems pašalinio patvirtintojo ar įvertintojo.

    G. Steponavičiui tautos atstovai patikėjo vykdyti švietimo ministerio pareigas, tai lai jas ir vykdo. Jei kažko neišmano, gali konsultuotis su specialistais arba užleisti savo vietą labiau išmanančiam, jei prireikia politinių sprendimų – su savo partija, jei strateginių – su tauta. O K.Volebekui lietuvių tauta jokių sprendimo teisių nėra suteikusi, o tarpininko nereikia, nes karo tarp Lietuvos ir Lenkijos nėra (nebent gal mes ko nors nežinome, ir taip mėginama grįžti prie neišspręstų ikikarinio periodo problemų?).

    Pratęsiant tą mintį, tai apie ką ir dėl ko derėtis? Kitaip tariant, ką perkame ir ką mainais už tai atiduodame? Ankstesnės „derybos“ (tiksliau, ekspertų paisėdėjimai ir pasipasakojimai) buvo skirtos informavimui apie įstatymo pakeitimus ir jų išaiškinimui platesnei visuomenei, ypač lenkakalbei ir poprostukalbei, taip siekiant išvengti konflikto eskalavimo. Akivaizdu, kad Lenkijos derybininkams toks siekis visiškai netiko, todėl ne juos vienus nustebino pasiūlymai atnaujinti tą ekspertų grupę – mane irgi. Gal jau pas ką nors stalčiuje jau guli ir koks _a-la_ Hymenso plano projektėlis Nr.3 (koks nors „Volebeko projektas“)? Tuomet derybų būtinybė gal būtų ir pateisinama, jei ne, tai gaila laiko …

  3. O man atrodo,kad nemokame išnaudoti turimų pranašumų propagandiniame kare.Lenkai niekur neturi tokių gerų sąlygų,kaip Lietuvoje.Lietuvos lenkų mokymo standartai artinami prie tų,kurie jau senai egzistuoja Lenkijoje.Ir taip toliau,Lenkija pirmauja praktiškai tik tuo,kad leido mažutėje dalelėje valdomų lietuviškų teritorijų dali toponimikos rašyti dviem kalbomis.O faktiškai-privertė vietinius lietuvius taip rašyti,kad turėtų,kuo šantažuoti Lietuvą.Tai ko mes bijome tarpininko dalyvavimo?Tegul mato lenkų demagogijas,šmeižtą ir falsifikacijas.

  4. Viktorai, reikalas „tame“, kad lenkai nori internalizuoti iš esmės vidinę Lietuvos problemą (apie tą pačią Lenkijos problemą nekalbama, girdi, suprask, čia Lietuva kelia problemas ir nesugeba jų spręsti), t.y. iš vidinės ją daro tarptautine, maža to, dar ir trečiosios šalies tarpininkavimo prireikė, t.y. vos ne karo stovis, kur vienas su kitu tiesiogiai net kalbėti bodisi. Manau, jie tiesiog nori tęsti spektalį su skambiais pareiškimais, dramatiškai išėjimais ir sugrįžimais su įžeisto kankinio išraiška. Mums to reikia?

    Negi neturime kitų darbų kaip tik trukdyti žmones (ekspertus), kad jie vėl šnekėtų ir klausytų tą patį per tą patį, atsakydami į vėlgi tuos pačius, o ne kitus ir ne kartą jau iaiškintus klausimus. Galima jiems tą patį kartoti angliškai, galima per vertėją, galima ir lenkiškai. Esmė yra tame, kad Lenkijos pusės tikslas yra ne išspręsti šiuos klausimus, o juos eskaluoti ir sureikšminti iki likusį pasaulį imsiančio jaudinti lygmens, o tada jau galima sau pripūsti iki valiai politinio kapitalo (ar net iš tiesų sukurti, jei pačioje kulminacijoje imsi tą konfliktą ir savo asmeniniu sprendimu, ryžtu ir valia išspręsi).

  5. Nesuprantu Steponavičiaus,kodėl jis taip bijo Volebeko dalyvavimo derybose?Ką jis slepia,ko mes nežinom?Juk ES instancijos jau 3 kartus sprendė kalbines lietuvių-lenkų kolizijas,ir 3 kartus išsprendė Lietuvos naudai.Reiškia,ES turi pakankamai kompetencijos ir objektyvumo.Tai kame reikalas?Juk šitaip Steponavičius tik pila vandenį ant lenkiškos propagandos malūno.

Komentarai uždrausti.