Aplinkos tarša kietosiomis dalelėmis paprastai padidėja šaltą žiemą, kai daugiau kūrenama ir vyrauja silpnas, nepalankus teršalams sklaidytis vėjas, bei pavasarį, nutirpus sniegui ir išdžiūvus neišvalytose gatvėse susikaupusiam purvui.
Kiekvienais metais, prasidėjus šildymo sezonui, padidėja aplinkos oro tarša. Ypač oro taršos padidėjimas jaučiamas miesto individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos dažnai naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas.
Nors ir neturima duomenų, kad Alytaus miesto teritorijoje aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygis viršytų ribinę vertę, vis dėlto užkertant kelią grėsmei, norime priminti individualių namų gyventojams, kad draudžiama krosnyse deginti atliekas. Deginti atliekas draudžia ir Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis. Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Gyventojai turėtų nepamiršti, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.). Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą.
Kai atliekos deginamos paprastose krosnyse, esant neaukštai temperatūrai, į orą išmetamos ne tik kietosios dalelės, bet ir gerokai pavojingesnės žmogaus sveikatai cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, deginant gumą, išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos ligomis sergantiems žmonėms. Susidariusi siera, susimaišiusi su suodžiais kamine, gali sukelti gaisrą ir pridaryti daug nepataisomos žalos.
Atliekas deginti buitiniu būdu labai pavojinga dar ir dėl to, kad susidaro bei į aplinkos orą patenka ypač didelės kenksmingų medžiagų – kancerogenų koncentracijos. Kadangi namų kaminai nėra aukšti, šios medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninių namų kiemuose, soduose, dirvoje, tokiu būdu sudarydamos sąlygas ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atlikti tyrimai įrodo, kad kelios dešimtys individualių namų, kuriuose deginamos mišrios komunalinės atliekos, teršia aplinką labiau negu kelias dešimtis tūkstančių gyventojų aptarnaujanti specialiai tam skirta atliekų deginimo krosnis.
Atminkite, kad pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena (malkos), anglys ir durpės. Siūloma, kai yra silpnas, nepalankus teršalams sklaidytis vėjas, esant galimybei, rinktis dujinį šildymą.
2012 m. vasario 15–24 dienomis Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros inspektoriai mieste vykdo akciją „Kaminukas“. Akcijos tikslas – patikrinti, kaip eksploatuojamos katilinės bei įvairaus kuro katilai, koks deginamas kuras.
Aplinkos apsaugos skyriaus informacija
taip.. pritariu… ploksciu kurenimas jaucias butent zemesnese Punsko vietose arba atjaucia kaimynai kai varo i langus dumai – veziukas garantuotas???… vakarais sunku kvepuoti, kai nori pasivaikscioti, dar vejuota diena yra geriau… kai tylu tai kosmaras…bet laime jau tas vajus atrodo mazeja… nes padeda malkos ir anglis pigesnis is Lietuvos….
Manau kad ir Punske reikėtų patikrint koks yra deginamas kuras. Ar galima kūrenti atliekomis iš baldų fabriko?