Spalio 24 d. Punsko valsčiaus svetainėje vyko susitikimas dėl saulės energijos įrangos panaudojimo šildant vandenį ir papildant centrinį šildymą. Mat šiai investicijai Palenkės vaivadija gavusi ES paramą. Paskelbtas konkursas, todėl galima stengtis, kad būtų grąžinta iki 45% investicijos išlaidų.
Į susitikimą atvyko apie 20 asmenų. Vienos projektuojančios, montuojančios ir tvarkančios visus formalumus firmos atstovė pristatė visas galimybes pasinaudoti šiuo projektu. Norint juo pasinaudoti, reikia pirkti reikiamą įrangą bei užsisakyti montavimo paslaugas firmoje su licencija, tenkinančioje ES reikalavimus ir teikiančioje visas garantijas (šiuo atveju 12 metų). Reikia pasinaudoti kreditu bankuose (BOŚ ir BS), kurie aptarnauja šį ES projektą (administracinis mokestis apie 3-3,5%). Gera žinia, kad galima kreditą grąžinti iš karto, taip išvengiant palūkanų (apie 11% metams), nors to bankai nelabai pageidauja, nes mažai uždirba. Pinigus už investiciją sumoka bankas. Jis pasirašo su firma sutartį, priima investiciją. Tik tuomet mes pradedame atsiskaityti su banku. Firma privalo įvykdyti investiciją per 14 dienų nuo užsakymo gavimo. Numatomas sistemos gyvybingumas – apie 20 metų.
Autorizuota firma nemokamai nustato investicijos kainą, kad žmogus galėtų apsispręsti, ar jam to reikia, ir kokio galingumo sistemą būtina panaudoti. Vanduo šildomas, galima sakyti, visus metus, nors žiemą daug prasčiau. Šiltas vanduo nuo rudens iki pavasario gali pagelbėti centriniam šildymui žiemą. Tuomet investicijos apimtis ir kaštai vidutiniškai išauga per šimtą procentų. Stengiamasi pritaikyti viską individualiai, išnaudojant esamą katilinių infrastruktūrą, montuojant ant stogo, sienos ar žemės, kad kaštai būtų kuo mažesni. Todėl galima užsisakyti tik baterijas, ir vis tiek gausim finansavimą.
Būtina žinoti ir tai, kad metų pabaigoje reikia už grąžintus ES pinigus sumokėti vad. dovanojimo mokestį, kurio vertė 18%, tad iš tikrųjų liks iki 30%. Tad pigiau tai daryti patiems, be ES pagalbos. Investuodami 10 tūkstančių, sutaupysime 2-3 tūkstančius. Todėl verta šia galimybe gyventojams pasinaudoti…
Atstovę klausta, kokie išlaikymo, taisymo kaštai. Jai teko lyginti minėtą vandens šildymo sistemą su saulės baterijų efektyvumu. Nustebo išgirdusi klausimų dėl fotovoltikos pažangumo, mažesnių išlaikymo kaštų ir panaudojimo šildant vandenį bei butus. Pabrėžė, kad tai pirma savivaldybė Palenkės vaivadijoje, kur gyventojai taip labai susidomėję fotovoltika, jau daug apie ją žino ir nori pasinaudoti. ES dar aktyviai nerėmė Lenkijoje šio projekto. Artimiausiu metu vyks mokymas 13 atstovų Lenkijai, kur bus norima platinti saulės energijos įrangą, pagamintą Slovakijoje. Jau tam ruošiamasi. Firmos atstovė taip pat nustebo išgirdusi, kad fotovoltikos elementų gamykla veikia Vilniaus apylinkėje ir čia jie yra apie triskart pigesni už vokiškus ar prancūziškus. Ji pabrėžė, kad saulės kolektorių įrengimas vietos gyventojams (kaimynams) nesukels jokių nepatogumų kaip, tarkim, vėjo jėgainės dėl triukšmo, kenkimo sveikatai, prieš kurias labai protestuojama Palenkės ir kitose vaivadijose. Mat pasirodo, kad Palenkės vaivadijos vietovėse, kur pastatytos vėjo jėgainės, gyventojai jau moka daug brangiau už elektros energiją. Tai reikštų, kad tas pats laukia ir Punsko valsčiaus gyventojų tuo atveju, jeigu būtų leista pastatyti jėgainių kompleksą. Ar mes to norime? Kodėl kaimyno investicija turi mums visiems pabranginti elektros energiją ir pabloginti gyvenimo komfortą? Elektros energija ir taip brangi, o žadama ją dar branginti. Kukliai apšviestas dėl finansų stygiaus Punsko miestelis gali paskęsti tamsoje dėl vėjo jėgainių pabrangintos energijos…
Gyventojams paskambinus firmos atstovai atvyksta į namus ir suderina su investicija susijusius klausimus. Informaciją apie minėtą ES projektą bei firmą teikia Punsko valsčiaus įstaiga.
„Aušra“, 2012/20