Lapkritis pražydo pavasario spalvų žiedais, kapinės pasipuošė rudeninėmis gėlėmis. Lapkričio mėnuo susijęs su mirusiųjų pagerbimu, kapų lankymu. Medžių šakose ūžiantis vis šaltesnis žiemių vėjas ir šalti lietaus lašai dažnai su šlapdriba praneša apie artėjančią žiemą. Pagal senovės žmonių pasakojimus, per mirusiųjų šventę namuose vėl apsigyvena iš laukų kartu su derliumi sugrįžusios vėlės. Protėvių vėlės, kurios saugojo ir globojo laukus su pasėliais. Lapkritis prasideda Visais šventaisiais ir mirusiųjų pagerbimo švente – Vėlinėmis. Jei šią dieną šąla, žiema bus lengva (šiemet nelabai buvo šalta). Paskutinė rudens šventė – šv. Martyno (lapkričio 11 d.). Po šios dienos žemė neliečiama, nevalia arti, dirbti, reikia palikti žemę ramybėje, ji turi ilsėtis. Pagal senovės posakį – jei per Martyną žąsis ant ledo, tai per šv. Kalėdas – ant vandens. Lapkričio 30 d. – advento pradžia. Jei per šv. Andriejų gausu sniego, tai kitais metais reikia tikėtis gero vasarojaus. Ypač užderės pupos, žirniai. Jei šalta – vasara bus karšta su perkūnijomis. Jei drėgna – gražiai žydės rugiai ir bus pilni aruodai grūdų. O jei sniegas užkrinta ant medžių lapų, tai tikros žiemos nebus. Pagyvensim ir pažiūrėsim, kokia ta žiema bus…
Tarytum visagalė
Mirtis verdiktą tarė.
Ir ją, taip reikalingą,
Nutykojo klastingai.
Pravirko graudžiai rytas,
Gėlos gėlėm kaišytas. –
Kažkur varpai rypavo:
„Nutilo žingsniai Tavo…“
Gedėjo aukštos liepos
Ir uosis pasistiepęs. – – – – –
Pasibaigė jau kančios.
Karste brangus rožančius…
Grąžino Dievui skolą
(Po kauburiu nuo tolei)
Jinai, kuri mylėjo
Tėvynę, laisvės vėją.
Per kaitrą, lietų ėjus,
Namams gerumą sėjus,
Prigludo Šeimininkė
Tarp liūdinčių paminklų.
Jos laikrodis sustojo…
Balti beržai vaitoja:
– Oi kas dabar sušildys?
– Kas tuštumą užpildys?
(J. Šalčiūnas „Atminimas“)
Tuščia vieta prie stalo primena išėjusius artimuosius. Reikia puoselėti jų atminimą, gerbti paliktus darbus, lai jie išlieka šeimose visam laikui. Nors liūdna, bet reikia toliau gyventi, eiti pirmyn, bendrauti su kitais šalia esančiais artimaisiais. Pokalbis, bendravimas labai padeda, užpildo spragas.
Danutė Marmienė atsiuntė laiškelį, kuriame rašo apie tai, kas svarbiau gyvenime ir kaip reikia vertinti artimus žmones. Ji pateikė tokį pasakojimą.
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjęs į jį didelių akmenų paklausė studentų, ar stiklainis pilnas. Kai jie patvirtino, išsiėmė iš krepšio skardinę, pilną smulkių akmenėlių, ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų, ar stiklainis pilnas, o šie juokdamiesi jam pritarė.
Tada jis išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į plyšelius tarp akmenų. Profesorius pasiteiravo, ar dabar stiklainis pilnas. Studentai atsakė – taip. Tuomet profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.
– Taigi, – tarė profesorius, – dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą, darbą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę. Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs dalykai: automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus dalykus. Jeigu jūs iš pradžių pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams.
Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo sutuoktiniui, vaikams. Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui ir namų ruošai, ir vakarėliams, ir kitkam… Rūpinkitės pirmiausia didžiausiais, nes tik jie yra tikrai vertingi. Nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita – tai smėlis.
Vienas iš studentų paklausė, ką reiškia tie du puodeliai kavos. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
– Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad nepaisant, koks pilnas būtų jūsų gyvenimas – porai puodelių kavos su gerais draugais visuomet turėtų atsirasti laiko.
G. Pakutkienė, punskas.pl
Ačiū už straipsnį. Labai laiku