Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti Darbo partijos frakcijos nario Artūro Paulausko pateiktą nutarimo projektą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Balandžio 16 dieną už šį dokumentą balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo prieš, susilaikė 20 parlamentarų.
Nutarimo projekte siūloma nustatyti, kad referendumas būtų vykdomas kartu su 2014 metų Respublikos Prezidento rinkimais.
Nutarimo projektu siūloma referendumui pateikti šio svarbaus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstą: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. Jeigu Seimas priimtų šį nutarimą, referendumas būtų vykdomas kartu su 2014 metų Respublikos Prezidento rinkimais.
2006 metų rudenį KT išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis. Dvigubą pilietybę plačiau leidžiančios įstatymo normos buvo paskelbtos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Šių metų kovą KT dar kartą pakartojo tą pačią nuostatą. Dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių sausį į jį kreipėsi prezidentė. Ji prašė išaiškinti, ar po 1990 metų kovo 11-osios Lietuvą palikę asmenys gali pretenduoti į dvigubą pilietybę ir kaip tai įmanoma įteisinti. KT teigimu, vienintelis galimas būdas – surengti referendumą ir pakeisti Konstituciją.
Šiuo metu Konstitucija nustato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pagal pagrindinį valstybės įstatymą Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Parengta pagal www.alkas.lt ir kt.