Vis prisimename viešnagės Antanave akimirkas. Tai buvo neseniai, rodos, tik vakar. Kokius pavyzdingus sutikome žmones, sunku pamiršti.
Gražų rudens sekmadienį, 2018 m. spalio 7 d., Seinų mėgėjų teatras „Kultuvė“ nuvykome į Antanavą Kazlų Rūdos savivaldybėje. Pirmiausia dalyvavome Antanavo koplyčioje Pilviškių parapijos klebono Gedimino Bulevičiaus atnašaujamose šv. Mišiose su bendruomeniniu giedojimu. Pamaldos buvo skirtos Pagyvenusių žmonių dienai paminėti. Kunigas linkėjo sveikatos ir meldėsi už parapijiečius. Nepaprastai gražiai giedojo vietinis bažnytėlės choras. Seiniškiai tik kai kur galėjo pritarti, nes čia per Mišias giedama skirtingomis melodijomis. Aukojimo metu Birutė Roglienė atnešė pačios iškeptą kvepiančią šviežią duonelę.
Mus į Antanavą pakvietė Reda Kneizevičienė. Sumokėjo net už transportą, dar ir pavaišino. Pasakojo apie Antanavo vietovę, dvarvietę, pagrojo, nes baigusi muzikos studijas, vadovauja čia vietinei kapelijai ir chorui. Tokio dėmesingumo niekur kitur nesulaukėme kaip čia. Išskirtinis dėmesys pagyvenusiems žmonėms, saviems kolektyvams ir mums, svečiams. Pamilome mielą Redą iš šio antrojo susitikimo, nes pirmąkart buvome susitikę Tautkaičiuose per Žolines, kur ji, apžiūrėjusi mūsų spektaklį, pasikvietė rudeniop vaidinti Antanave. Ši jauna moteris labai padeda savo gyvenvietės žmonėms. Už žmonių paaukotus kultūros centrui 2 proc. nuo pajamų mokesčio nupirko pastatą (buvusį dvaro palocių – pakajus), įrengė kultūros namus su scena, o nepasiturintiems žmonėms vaikų darželį, skalbimo ir maudymosi patalpą. Žmonės gali ateit ir nemokamai skalbti bei maudytis po dušu.
Dvaras gražioje vietoje, prie Šešupės, lygumoje, todėl kyla ir grėsmė, kai pavasariop upės vanduo užlieja kiemą, siekia pastato laiptus. Pagilinti abu seni, apgriuvusiais krantais dvaro tvenkiniai, suleista žuvų, padaryta lieptą. Gal tai apsaugos nuo upės išsiliejimo.
Labai gražų pavyzdį regėjome. Vis negalime atsigėrėti Redos gerumu kitiems. Turi ji ir pagalbininkų, darbininkų bei moterų savanorių, kurios lanko apylinkės vienišus žmones, pagelbsti malka, apranga, maistu.
Redos šeimą anais metais ištiko nelaimė – teko laidoti nepagydomai susirgusį mažą sūnelį. Ji nepabėgo į didelį miestą, su šeima yra šalia savo gimtinės. Reda labai susijusi su mūsų kraštu, nes jos mama Radzevičiūtė, senelis buvo Jonas Radzevičius, kurio brolis Sigitas Radzevičius dabar gyvena Pristavonyse. Taigi ši puiki draugužė Reda kilusi iš Pristavonių Radzevičių. Giminė visa daininga, o su daina ir gyvenimas lengvesnis bei gražesnis. Jei ir nesėkmės ar bėdos ištinka, su daina, su kitais žmonėmis kartu išgyvenamos jos nebūna tokios baisios.
Įdomu, kad birželio 9 dieną Lietuvos atkūrimo 100-mečio proga Antanavo bendruomenė drauge su Vokietijos Kaselio miesto lietuvių bendruomene Antanave surengė šimtmečio Antanines. Kiekvienas Antanas buvo pagerbtas, įsteigti ir įteikti pasai. Šventė tapusi tradicine. Reda prašė ir mūsų Antanus registruotis bei kasmet nuvykti į šį neeilinį, įdomų renginį (registruotis galima tel. +37061121453 bei el. p. antanavobendruomene@gmail.com). Sveikiname ir linkime sėkmės bei kuo daugiau džiaugsmo.
Džiaugiamės, kad pažinome įdomius, darbščius žmones. Pasveikinome juos ir Antanavo kultūros namų scenoje parodėme Vinco Krėvės pjesę „Raganius“. Koncertavo Antanavo bendruomenės moterų ansamblis „Nektaras“ ir Antanavo kultūros namų moterų ansamblis. Minėme mįsles, spėjome tarmiškų žodžių reikšmę, kartu dainavome. Šiemet ši bendruomenė drauge su Antanavo senjorų klubu, Antanavo kultūros namais, tęsdama Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metų renginių ciklą, kaip jau minėjau, spalio 7 dieną surengė Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimą.
Nuoširdžiai dėkojame už pakvietimą. Ačiū mieliems žmonėms už kartu praleistą prasmingą ir įdomų laiką, minint Pagyvenusių žmonių dieną.
***
Antanavas – Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijos centras. Spėjama, kad Antanavo vardas kilęs nuo Antano Chrapovickio, kuris kaip Vitebsko vaivada ir Pilviškių seniūnas buvo šios vietovės pirmasis savininkas. Vėliau perdavė ją savo sūnui. Be to, Antanas taip pat buvęs svarbus Lietuvos istorijoje, nes pirmasis Lietuvos prezidentas buvo Antanas Smetona.
Antanavo bendruomenė veikia nuo 2002 m. Vienija Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo seniūnijos gyventojus. Organizacijai priklauso 85 nariai. Seniūnijoje gyvena 912 žmonių.
Kaip jau užsiminiau anksčiau, 2006 m. iš bendruomenės narių aukų ir 2 proc. pajamų mokesčio įsigyta patalpas. Patalpos (86 m²) yra senajame dvaro pastate, kuriame įsikūrę Antanavo kultūros namai bei medicinos punktas. Pastatas ir šalia esanti teritorija yra bendruomenės traukos centras. 2006 metų apklausoje išryškėjo, kad labiausiai gyventojai pageidavo socialinių paslaugų bei internetinio centro. Buvo nustatyti pagrindiniai Antanavo bendruomenės paslaugų centro tikslai: 1) teikti poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas; 2) ugdyti vaikų asmeninius higienos įgūdžius; 3) suburti bendravimo ir psichologinio palaikymo grupes tarp seniūnijos gyventojų; 4) bendradarbiaujant su mokykla, seniūnija, kultūros namais organizuoti vaikų laisvalaikio užimtumą.
Antanavo koplyčią 18 a. pabaigoje pastatė Antanavo dvarininkas, Pilviškių seniūnas, Vitebsko vaivada J. A. Chropovickis. 19 a. pradžioje už dvarininko S. Šabunevičiaus lėšas koplyčia buvo suremontuota, jos vidus išpuoštas paveikslais. Koplyčios išorė liaudiškai paprasta. Pagrindinį tūrį dengia aukštas piramidės malksnų stogas. Viršuje kyla šešiakampis bokštelis su svogūno formos kupolu ir kalvio nukaltu kryžiumi. Sienas vainikuoja profiliuotas karnizas. Koplyčios interjeras erdvus ir šviesus. Šešiakampė patalpa dengta lygiomis lubomis. Grindyse lentų raštas kartoja plano formą. Iki 1962 m. koplyčioje vyko pamaldos, vėliau ji atiduota Antanavo spirito gamyklai, vidaus įrangos beveik neišliko, įgriuvęs stogas. Koplyčios planas šešiakampis, jo skersmuo apie 10 m. Po koplyčia yra pusrūsis. Jo šiaurės rytų pusėje išmūryta dvaro savininkų laidojimo kripta. Po remonto koplyčioje vėl vyksta pamaldos.
Koplyčia labai primena senąją medinę Žagarių bažnytėlę. Gal ir tuo panašios, kad abi statytos dvaro savininkų (mūsiškė Krasnagrūdos, o jųjų – Antanavo). Šalia koplyčios išlikę remonto reikalaujantys mūriniai dvaro palociai su neveikiančiu bravoru, su anksčiau veikusiais aliejaus ir mineralinio vandens pastatais.
G. Pakutkienė, punskas.pl