Šv. Kazimiero dieną nemažai buvo maldininkų Seinų bažnyčioje, o vėliau žiūrovų „Lietuvių namuose“. Seniau šis vardas buvo daug plačiau nei dabar paplitęs mūsų krašte. Kaimai konkuravo rengdami vakarus, vaidinimus. Beveik visuose kaimuose veikė Šv. Kazimiero draugijos skyriai, todėl berniukai dažnai buvo krikštijami šio šventojo – lietuvių globėjo vardu.
Lietuvių šv. Kazimiero draugija 2019 m. kovo 3 d. Seinuose surengė Šv. Kazimiero dienos minėjimą. Pirmiausia iškilmingose šventosiose Mišiose Seinų bazilikoje melstasi už šv. Kazimierą, prašant jo užtarimo kas dieną. Šv. Mišias atnašavo kun. Jaroslav Kalinovskij. Bažnyčioje jis paminėjo (vėliau „Lietuvių namuose“ plačiau papasakojo) šį vienintelį Lietuvos šventąjį. Per pamokslą vienuolė iš Vilniaus pasisakė kita tema. Seinų bažnytinis choras šv. Mišių pradžioje sugiedojo šv. Kazimiero giesmę – maldą, baigiantis Mišioms – Lietuvos himną.
Po pamaldų visi rinkosi „Lietuvių namuose“. Susibūrusiuosius pasveikino Lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius (renginio organizatorius). Sveikino taip pat „Vidupio“ bendruomenės pirmininkas Alfonsas Vitkauskas. Renginio metu Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas įteikė Alfonsui Vitkauskui padėką už bendradarbiavimą, talkinimą bei pagalbą Seinų lietuviams. Šią padėką LR konsulato Seinuose vardu pasirašė ministras patarėjas Vaclav Stankevič. Gražiai pasisakė apie šv. Kazimierą kunigas Jarekas. Padainavo „Vilniaus dzūkuliai“ ir Šv. Kazimiero draugijos vyrų kvartetas (vad. Gediminas Nevulis iš Burbiškių). Jie atliko naujų dainų.
Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas A. Vektorius su Seinų mėgėjų teatro vadove G. Pakutkiene dėkojo atlikėjams už dainas. Įteiktos padėkos ir gėlės. Ne viena bendra daina dar nuskambėjo trumpame pasibendravime su vaišėmis po renginio. Renginį rėmė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija (MSWiA).
Gražiai paminėjome Seinuose šv. Kazimierą. Įdomu buvo pasiklausyti folkloro ansamblio „Vilniaus dzūkuliai“ atliekamų negirdėtų dainų, daugiausia dzūkų tarme. Ansambliui vadovauja Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė. Pats kolektyvas priklauso asociacijai „Vilniaus dzūkuliai“, kuriai vadovauja poetas gerb. Juozas Žitkauskas. Jis taip pat atvyko į Seinus, paskaitė mūsų ausiai artimų paties sukurtų eilėraščių dzūkų tarme. Poeto gimtinė Kapčiamiestis, kaip ir Veronikos Povilionienės, Seinų pirmojo konsulo Vidmanto Povilionio žmonos. Juozas Žitkauskas eilėraščius dzūkiškai pradėjo rašyti 2013 metais.
Pagarba rašytojui Romui Sadauskui, jau išleidusiam net kelias savo kūrybos knygas dzūkiškai. J. Žitkausko manymu, 2002 metais R. Sadausko tarmiškai parašytas „Raibas gyvenimėlis“ buvo tikras ledlaužis – „pramušė“ ir kitus dzūkus. Daugiau apie tai skaitykite: https://www.lzinios.lt/Zmones/krastieciu-nostalgijos-vakarai-sava-tarme/238603.
Vadovo, kilusio iš Kapčiamiesčio, studijavusio kultūros vadybą, poezijos posmai mums labai artima dzūkų tarme, dainos ir eilės jaudino iki ašarų ir dvasios gelmių. Puikus dešimties dalyvių kolektyvo atlikimas. O tas vienintelis ansamblio vyrukas nuostabų balsą turįs.
Dirbdamas Vilniaus mokytojų namuose, J. Žitkauskas pradėjo rašyti eilėraščius dzūkiškai, kiekvieno mėnesio pirmą antradienį rengė dzūkų vakarus. Ansamblis tapo „Vilniaus dzūkuliais“. Paskui tokiu pat pavadinimu buvo įregistruota ir asociacija. Vairą perėmė J. Žitkauskas. Ansambliui vadovauti pradėjo žinoma folkloro dainininkė, istorikė Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė, kurios mama kilusi iš Dzūkijos, Varėnos rajono, tad rengė dzūkiškų baladžių vakarus, dainavo ant ir prie piliakalnių.
Kai Dzūkijon grįžta, tai tik klausosi. „Ciek žodzių, vaikystėj girdėtų, atsigamina atminty“, – teigė Juozas Žitkauskas. Jis žinomas kaip dainuojamosios poezijos renginių, literatūrinių skaitymų organizatorius.
J. Žitkauskas, būdamas Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos vadovas, ketina kartu su latviais ir lenkais trijose šalyse ištyrinėti visus Pliaterių pėdsakus ir paskleisti šios šeimos istoriją visuomenei. 1831 metų sukilimo dalyvė E. Pliaterytė mirė netoli Kapčiamiesčio, Vainežerio kaime. Pralaimint sukilimą ji, traukdamasi į Varšuvą, buvo priglausta Justinavo dvare.
E. Pakutkienė, I. Balulienė, punskas.pl