Visuomenės sveikatos biuro specialistai apgailestauja, kad vis daugiau žmonių suserga šia klastinga ir sunkia liga. Kita vertus, nepaliaujamai vystantis mokslui nuolat randasi daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės.
Vėžinės ligos (moksl. neoplazmos) – ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.
Vėžiu susergama, kai ląstelės ima elgtis „nenormaliai“ ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Visi kūno organai sudaryti iš ląstelių, kurios dauginasi tik tada, kai to reikia. Šis vyksmas palaiko gerą mūsų organizmo būklę. Jei ląstelės ima daugintis nenormaliai, susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys, vadinamas naviku, gali būti gėrybinis arba piktybinis.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali padaugėti 50%. Sergančiųjų vėžiu skaičius daugelyje šalių didėja. Lietuvoje vėžiu serga apie 70 tūkst. gyventojų. Vilniaus universiteto onkologijos instituto 2010 metų duomenimis, Lietuvos vyrai daugiausia sirgo priešinės liaukos, plaučių ir odos vėžiu, o moterys – odos bei krūties vėžiu. Šiauliuose 2010 metais užregistruotas 641 naujas vėžio atvejis.
alkas.lt