Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui
Lygiai prieš 100 metų, 1917 m. rugsėjo 18 dieną, Vilniuje prasidėjo Lietuvių konferencija, kuri išrinko Lietuvos Tarybą.
Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui Vilniaus inteligentai suorganizavo Lietuvių kuopą, kuri išsirinko vykdomąjį komitetą. Komitetą sudarė: Antanas Smetona, Steponas Kairys, Petras Klimas, Jurgis Šaulys, kunigas Juozas Stankevičius. Jie pradėjo skleisti nepriklausomybės idėjas. Lietuvių spaudoje buvo paskelbti atsišaukimai į tautą, komiteto patikėtiniai važinėjo po kraštą, kvietė lietuvius organizuotis. Tautos pilietiškumą žadino lietuvių spauda, Katalikų bažnyčios kunigai, lietuvių draugijos ir organizacijos. Vykdomasis komitetas informavo vokiečių okupacinę valdžią apie Lietuvos nepriklausomybės siekius. Vokiečių karinė ir civilinė valdžia buvo gana palanki. Ji norėjo, kad būtų steigiama lietuvių patikėtinių taryba, bet lietuviai išsireikalavo, kad taryba būtų pakviesta į lietuvių atstovų konferenciją.
1917 m. vasarą buvo suformuotas būsimos konferencijos organizacinis komitetas. Jis parengė rezoliucijų tekstus, sudarė dalyvių sąrašus. Nuspręsta kviesti po 3–5 atstovus iš kiekvienos apskrities ir iš dviejų miestų. Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo 32 apskritys. Kaip teigia istorikas akademikas Antanas Tyla, dalis dalyvių buvo išrinkta tam tikruose susirinkimuose, kaip antai studentas Antanas Kvedaras ir knygnešys Mečislovas Stankevičius. Sudarant konferencijos dalyvių sąrašus norėta, kad ten būtų visų luomų, politinių srovių ir partijų žmonių. Tikrų rinkimų okupacijos sąlygomis suorganizuoti nebuvo įmanoma. Patikimi asmenys buvo parinkti ir pakviesti pagal parapijas. Konferencijoje galėjo dalyvauti tik lietuviai ar lietuviais save laikantys asmenys. Dėl galimų vokiečių represijų kviesti tik vyrai. Šiaip ar taip, tai buvo šviesiausieji ir veikliausieji to laiko lietuviai. Trečdalį dalyvių sudarė katalikų dvasininkai, trečdalį – ūkininkai, dešimtadalį – mokytojai. Konferencijos dalyvių sąraše buvo taip pat gydytojų, teisininkų, inžinierių, tarnautojų, meno ir kūrybos žmonių. Inteligentų būta per 60 procentų. Konferencijoje dalyvavo tik keli dvarininkai. Akademiko Antano Tylos nuomone, tai galima paaiškinti dvarininkijos sulenkėjimu ir nepritarimu Lietuvos nepriklausomybės atgavimo idėjoms.
Vilniaus konferencijos prezidiumas: Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Bizauskas, Kazimieras Šaulys, Justinas Staugaitis, Jonas Basanavičius, Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, Juozas Stankevičius, Petras Klimas
Į konferenciją buvo pakviesti 264 žmonės, susirinko 214 (iš viso dalyvavo 222 lietuviai). Posėdžiai vyko nuo rugsėjo 18 iki 22 d. už uždarų durų, nedalyvaujant okupacinės valdžios atstovui. Konferencija surengta miesto teatro salėje (dabar Rusų dramos teatro patalpos) J. Basanavičiaus gatvėje. Dalyviai atėjo su raudonai žaliais kaspinėliais. Salė buvo papuošta vėliava, kurioje puikavosi Vytis, Aukštaitijos bei Žemaitijos herbai. Nepriklausomybės rezoliucijos ir nutarimai buvo priimti beveik vienbalsiai. Žmonės buvo labai entuziastiškai nusiteikę, salėje vyravo pakili, šventiška nuotaika. Pirmieji konferencijos nutarimo žodžiai skambėjo taip: „Liuosam Lietuvos plėtojimui reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta Lietuvos valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis.“
Konferencija išrinko dvidešimties žmonių Lietuvos Tarybą. Jos nariai: J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, P. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis. Pirmininku Taryba išsirinko A. Smetoną. Konferencija suteikė Tarybai įgaliojimus atlikti politinius žingsnius atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę etnografinėse lietuvių žemėse su sostine Vilniumi. Atkurtos valstybės ateitį turėjo nustatyti Steigiamasis Seimas. Teko padaryti ir kai kurių išlygų okupacinei valdžiai – deklaruoti draugiškus ryšius su Vokietija, susiekimo, muitų ir valiutos konvenciją.
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl