Persivalgyti negerai. Vieni persivalgo kukuliais, kiti – saldumynais. Treti, patys netipiškiausi, persivalgo knygomis. Nejaugi taip prastai su žmonėmis? Gali būti, kad protas nori pasiimti atostogų ir bent kelias savaites nesivaikyti raidžių. Dar norėtųsi trečiuosius suskirstyti į poskyrius ir pabrėžti persisotinusius tam tikrais literatūros žanrais.
Nelaikykite savęs pakvaišusiais, jeigu trečdalį gyvenimo skaitėte tik grožinę literatūrą, pavyzdžiui, cukrinius meilės romanus. Staiga išaušta diena, kai bloga pasidaro nuo tokių knygų (palyginimui – taip neskanu, lyg būtum persikrovęs skrandį skaniausiu šokoladu). Ir rutinai ateina galas! Kad užleistume vietą kitai.
Numirę lapai sukiojasi vėjo sūkuriuose, sena medinė tvora girgžda už plastmasinio lango (neva turėtų nieko nesigirdėti. Mhm!), darže geltoni agurkai piešiasi moliūginius veidus, meili katė dieną – vakare prie tvarto žibina pakraupusiomis akimis ir laukia. Laukia persivalgymo pabaigos. Tokiomis aplinkybėmis idealu šį rudenį užbaigti dvejus metus kramtytą knygą apie XIX amžiaus chirurgiją. (Pagarba atsidavusiems jai iš pašaukimo.) (Medicina? Niekada! Šiaip patinka domėtis daugeliu dalykų, kurie pasaulį daro nuostabų.)
Yra tokia Jurgeno Thorwaldo knyga, kurios lietuviško pavadinimo nežinau. Arba nemoku ieškoti, arba jos niekas niekada neišvertė į lietuvių kalbą. Lenkiškai skambėtų taip: „Stulecie chirurgów“, o angliškai „The Century of the Surgeon„. Ji parašyta normalia kalba apie chirurgijos pradžią. Valio! Gali ją suprasti visi, bet ne kiekvienas turės jai kantrybės. Šokiruoja vaizdingais XIX a. chirurgų, vadinamų kartais žudikais, naudojamų įrankių (skerdiko peiliai, pjūklai, geležies gabalai) ar be nuskausminamųjų atliekamų operacijų aprašymais. Yra knygoje momentų, kai sėkmingą pabaigą pasiekusi istorija taip ištempiama, kad net nusibosta skaityti. Nenorėjau persivalgyti, tai ir neskaičiau. Tempiau gumą. Jai reikia atitinkamos nuotaikos, laiko, susikaupimo. (Vasarą, per atostogas, iš viso nepatarčiau jos imti į rankas.) Šiandien, kai per šonus skverbiasi rudens orai ir artėja Vėlinės, pakeliui man buvo ramiai prisėsti prie 532 geltonų J. Thorwaldo puslapių.
Laimingas tas, kuris gali persivalgyti ir išbandyti ką nors naujo (!?). Neskaityk (ir šito, ir kito), jei nenori.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl