Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie Lenkijoje glūdinčius milžiniškus skalūnų dujų klodus.
Neseniai šios šalies gamtos apsaugos ministras leido Silurian bendrovei pradėti skalūnų dujų paieškas Suvalkijoje. Dujų bus ieškoma 620 kv. km teritorijoje (Lenkijos ir Lietuvos pasienio ruože): Goldapės, Vižainio, Rūdelės ir Punsko valsčiuose.
Geologinės struktūros Lietuvoje yra panašios į tas, kokios yra Lenkijoje. Tęsiasi tas pats ruožas. Taigi, specialistų nuomone, skalūnų dujų telkinių turėtų būti ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Lietuvoje skalūninių dujų ištekliai specialiai tiriami niekada nebuvo – dabar turima informacija gauta darant kompleksinius geologinius tyrimus.
Skalūnų dujos gali būti valsčiams ekonomiškai naudingos, bet negalima išleisti iš akių didelių su tuo susijusių pavojų. Nėra įrodymų, kad ši technologija yra pakankamai saugi – tiek dėl giluminių uolienų skaldymo sprogmenimis, tiek ir dėl to, kaip tai gali paveikti kitus Žemės gelmių sluoksnius, tarp jų ir vandeninguosius. Nemaža gerokai užteršto technologinio skysčio iškyla į paviršių.
Skalūnų dujų gavybos technologija leidžia pasiekti gilesniuose Žemės kloduose (maždaug 1-2 km gylyje) esančias gamtines dujas, kurios nėra susikaupusios telkiniuose, o išsisklaidžiusios uolienų porose.
Šių dujų gavyba sparčiai vystosi JAV. Tai padėjo šaliai atsisakyti nemažos gamtinių dujų importo dalies ir padidinti energetinę nepriklausomybę.
punskas.pl