Sprendimas d?l pavardži? rašymo

Europos Teisingumo Teismui klausimus d?l pavardži? rašybos pateik? Vilniaus miesto 1-asis apylink?s teismas, ? kur? kreip?si Lietuvos piliet?, ištek?jusi už užsieniečio ir teigusi, jog patiria sunkum? d?l to, kad jos ir jos sutuoktinio pavard?s dokumentuose rašomos skirtingai: Lietuvos piliet?s ? lietuviškais rašmenimis, o jos vyro, Lenkijos piliečio ? su diakritiniais ženklais ir raide ?w?.

Liuksemburgo teismas taip pat pri?m? sprendimą nesikišti ? vidinius kiekvienos valstyb?s ES nar?s dalykus, kuriais užtikrinama Lietuvos valstybin?s kalbos, tradicij? bei asmens ir šeimos gyvenimo gerbimo pusiausvyra. Tai gali spręsti tik Lietuvos teismas.

Europos Teisingumo Teismo sprendimas suprantamas, nes viena vertus, jis susijęs su kult?riniais dalykais ir tradicijomis, o kita vertus, jei lenkiškais rašmenimis imtume rašyti lenkiškas pavardes, tuomet taip pat der?t? vokieči? rašyti vokiškai, norveg? ? norvegiškai ir panašiai. Tad tekt? papildomai išmokti dar keletą alfabet?, kad jokiai tautai neb?t? daroma išimči?. Taip pat der?t? mok?ti ir teisingai perskaityti, kai rašoma originalo kalba.

Labai svarbus ir dar vienas aspektas, kalbant apie ETT priimtą sprendimą: kartu su juo subliuško dar vienas skambus, bet tuščias kaltinimas Lietuvos valstybei, jog ji esą pažeidžia tarptautines normas ir diskriminuoja savo lenk? kilm?s piliečius. Čia verta priminti, jog Lietuvoje visoms tautin?ms mažumoms suteiktos ypač plačios kult?rin?s autonomijos teis?s. O lenk? tautinei mažumai sudarytos dar ir išskirtin?s švietimo j? gimtąja kalba sąlygos. Sakyčiau, kad jos yra pavyzdin?s. Tai pastebi ir Lenkijos lietuviai iš Punsko ir Sein?, lygindami savo ir Lietuvos lenk? pad?t?.

Min?tasis ES Teisingumo Teismo sprendimas privers išgirsti nuosekliai Lietuvos kartojamą poziciją, kad Lietuva nepažeidžia joki? tarptautini? konvencij? ar dvišali? sutarči?. Tikiu, kad šis Teisingumo Teismo sprendimas paskatins nuoširdžiai savo tautieči? užsienyje pad?timi besir?pinančius Lenkijos politikus ir Europos Parlamento narius dar atsargiau vertinti Lietuvai primetamus kaltinimus.

Gr?ždama prie priimtojo nutarimo, manau, kad Lietuvos institucij? sprendimas šią bylą perduoti tarptautinei teisingumo institucijai ? sveikintinas žingsnis. Jos išvados yra reikšmingos ir, tikiu, paskatins nebedelsti priimant atitinkamus sprendimus, kuri? nepadar? ligšiolin?s Vyriausyb?s, nes iš ties? sutuoktini? pavardži? vienodo rašymo problema, jei vienas iš sutuoktini? ? užsienietis, iki šiol neišspręsta ir, neabejoju, išties kelia tam tikr? sunkum? kasdieniame gyvenime.

Pasisakau už vadinamąj? latvišką pavardži? ?rašymo asmens pase model?, kai lotyniško pagrindo rašmenimis b?t? ?rašoma originali pavard? prie kit? paso ?raš?.

Šis modelis jau buvo teigiamai ?vertintas vis? tarptautini? institucij? ir nesulauk? kit? valstybi?, tarp j? ir Lenkijos, prieštaravimo. Toks sprendimas atitikt? ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Šis sprendimas susijęs ne tiek su kuria nors viena tautine mažuma, kiek su tais Lietuvos piliečiais, kurie pakeit? pavardes po santuokos su užsienio piliečiais, nes pirmiausiai jie susiduria su problemomis ?rodin?dami savo tapatybę. Valstyb? tur?t? greičiau reaguoti ? socialinius visuomen?s pokyčius ir pad?ti savo piliečiams išvengti keblum?.

Tikiuosi, jog Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausyb? netruks parengti po?statyminius aktus, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai b?t? nedelsiant ?gyvendinti.

Radvil? Mork?nait?,

Europos parlamento nar?