Straipsnis „Apie Vinikaičius“. Mano pastebėjimai ir papildymai

2017-05-12 (penktadienį) interneto portale punskas.pl pasirodė Eugenijos Pakutkienės straipsnis „Apie Vinikaičius“, kurį autorė parašė remdamasi mokytojos Kastulės Jankauskienės iš Punsko, jos tėvo a. a. Juozo Vinikaičio pusseserės iš Marijampolės Onos Sabaliauskienės (Nevulytės), kilusios iš Didžiulių kaimo, ir Eugenijaus Petruškevičiaus iš Suvalkų pasakojimais.

Straipsnio pradžioje rašoma: „Juozo ir Rožės (Lukoševičiūtės) Nevulių šeimoje užaugo keturios dukros ir du sūnūs (Juozas ir Antanas). Vyriausioji duktė Gertrūda ištekėjo už Juozo Vinikaičio.“ Nėra parašyta, kelintais metais ir už kurio Juozo Vinikaičio ištekėjo duktė Gertrūda. 2012 m. miręs Juozas Vinikaitis vedė Aldoną Marcinkevičiūtę iš Klevų. Nežinau, iš kur buvo kilusi jo tėvo Juozo žmona, kurią aš prisimenu. Toliau rašoma, kad Juozo Vinikaičio senelis taip pat buvo Juozas. Jis vedė Veroniką Vavokaitę iš Beržalapių. Jo šeimoje užaugo 3 sūnūs: Juozas, Stasys ir Antanas. Juozas buvo K. Jankauskienės senelis. Norint šį dalyką išsiaiškint, reikia peržiūrėti XIX ir XX a. gimimų, santuokų ir mirimų liudijimus Suvalkų valstybiniame archyve.

Straipsnyje taip pat skaitome: „Daržuose, esančiuose prie Klevaičio ežero, Juozo tėvas (K. Jankauskienės senelis) su broliu Antanu pasistatė savas sodybas.“ Tai netiesa. Noriu priminti, kad 1900 ar 1902 m. Klevų kaime buvo pertvarkyti laukai ir Stulgiškės miškas. Iki to laiko žmonės gyveno daržuose vienas prie kito. Tai buvo gatvinis kaimas. Ūkininkų laukai suskirstyti į rėžius (nedidelio pločio ilgus žemės ruožus). Tai buvo labai varginga žemdirbystė. Kiekvienam ūkininkui išmatuotas žemės sklypas, vadinamas kolonija. Taip pat išmatuoti Stulgiškės ir Vakantų sklypai ūkininkams. Pradėta pereiti iš daržų į vienkiemius. Tai truko, atrodo, iki 1914 m. Tarpukariu jau niekas nestatė trobesių daržuose. Juozo brolis Antanas (chorvedys) prieš Antrąjį pasaulinį karą pasistatė trobesius labai netoli K. Jankauskienės gimtinės.

„Istorikas, teisininkas, puikus ekskursijų gidas Eugenijus Petruškevičius apie savo kaimyną (Viktorą Vinikaitį iš Navasodės) ir vieną įdomiausių kunigaikščio Vytauto Didžiojo lankytų vietų – Vygrius pasakoja: […]“, – rašoma. E. Petruškevičius nėra istorikas ir teisininkas. Jis nebaigė šių specialybių studijų. Neakivaizdiniu būdu baigė administraciją Varšuvos universitete. Kad yra puikus ekskursijų gidas – tai faktas. Labai gerai pažįsta buvusią Rytprūsiją, kurią išvažinėjo daugybę kartų.

Toliau E. Petruškevičius pasakoja: „Kai jau atstatyti Vygriuose karališkieji rūmai, 1993 m. pabaigoje jų menėje surengtas pasilinksminimas. O Viktoras kasmet Naujuosius pasitikdavo pats vienas ant ežero kranto. Čia jis ir mirtį pasitiko. Surastas negyvas prasidėjus 1994 m.“ Klaidingai pateikta Viktoro Vinikaičio mirties data. Jis mirė naktį iš 1994 m. gruodžio 31 į 1995 m. sausio 1 d. (Naujųjų metų naktį). Ši data pateikta dviejose knygelėse apie Viktorą Vinikaitį. Viena iš jų tai „Viktoras Vinikaitis“. Ją parašė Elė Staskevičienė, Kazimieras Baranauskas ir Rita Staskevičiūtė, 2014 m. išleido Punsko „Aušros“ leidykla. Kita knyga – „Ostatni wigierski kameduła. Wokół osoby i twórczości Wiktora Winikaitisa“. Ją išleido 2015 m. Centrum Oświatowo Dydaktyczne Wydawnictwo Adalbertinum w Ełku. Autorius – kun. Ryszard Sawicki.

Straipsnyje nėra pateikta, kokie giminystės ryšiai siejo K. Jankauskienės tėvą Juozą Vinikaitį ir Viktorą Vinikaitį. Jie tikriausiai nebuvo pusbroliai, tik tolimesni giminaičiai.

Kostas Leončikas, punskas.pl