Mieli ir brangūs Lietuvos žmonės, tautietės, tautiečiai, tėvynainės ir tėvynainiai. Minėdami Liepos 6-ąją, mintimis apžvelgiame nueitą kelią, tarsi storą knygą atsiversdami savo valstybės istoriją. Šioje knygoje rasime pačių įvairiausių ženklų – pasiaukojimo ir klastos, valstybės kūrimo ir griovimo, abejingumo ir atgimimo.