Susitikimas su piligrimais

Gegužės 18 d. Seinuose pasitikome piligrimus, keliaujančius iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją į Ispaniją. Jau anksčiau bažnyčioje kunigas Petras pranešė, kad šie piligrimai atvyks į Seinus, ir prašė priimti juos nakvynei. Atsiliepė kelios šeimos. Joms teko po 4, 5, 6 ir 7 piligrimus. Verta buvo susitikti, pabendrauti, palydėti. Bendravusieji patyrėme gerumo, gavome dvasinio peno.

Tai buvo negausi, apie 30 įvairaus amžiaus keliauninkų grupė, nešanti nemažą kryžių. Ji suplanavusi nueiti iki Ispanijos Fistera miestelio, šalia Atlanto vandenyno, kuris senovėje, iki atrasta Amerika, buvo laikomas pasaulio pabaiga. Ši grupelė, vadovaujama Gintaro, kelionę pradėjo gegužės 5 d. Žagarėje, prie Latvijos sienos. Piligrimai keliauja šv. Jokūbo keliu į Ispaniją, kur po 162 dienų įveikę 4650 kilometrų atstumą prieis Ispanijos miestą Santiago de Compostela.

Lietuvoje ėjo per Kryžių kalną, Šiluvą, Kauną, Lazdijus. Lenkijoje užsuks į 8 vyskupijas, eis per Olštiną, Torunę, Gniezną, Poznanę. Vokietijoje nuo birželio 23-iosios per 32 dienas nueis  940 km, o Prancūzijoje 1350 km – per 50 dienų. Rugsėjo 13 d. pasieks Ispaniją, kurioje per 34 dienas įveiks 900 km. Čia spalio 13 d. žada pasiekti ir lankyti šv. Jokūbo kapą Santiago de Compostela mieste. Po trijų dienų pasiekę Fistera miestelį baigs savo kelionę.

Šioje grupėje – patyrę keliauninkai. Apkeliavę Lietuvą skersai ir išilgai – kryžiaus ženklu, ėję pėsčiomis aplinkui ją, 2013 m. pasiekę Meksiką (minint žemaičių krašto 600 metų krikšto jubiliejų). Skaičiuojama, kad su šiemete kelione bus nueita 30 tūkst. km.

Jų nešamas kryžius pašventintas Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje 1999-05-29 d. Paskui neštas per visą Klaipėdos miestą, pajūriu į Palangą. Piligrimai su šiuo simbolišku medžio kryžiumi eina nuo 1999-ųjų, jau 17-uosius metus. 2000-aisiais švenčiant jubiliejinius metus su juo keliauta aplinkui Lietuvą. Ketvirtoji išvyka įvyko 2003 m. Iš Vilniaus Arkikatedros į Romą, Vatikaną per 130 dienų nueita 3200 km – švenčiant Jono Pauliaus II pontifikato 25-ąsias metines ir Jo atvykimo į Lietuvą 10-ąsias metines.

2006 m. keliauta į Izraelį, 2008 m. surengta kelionė Lurdas – Šiluva, minint 400-ąsias šv. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje ir 150-ąsias Lurde metines. Po dvejų metų per 53 dienas nueita 1500 km keliu Lurdas (Prancūzija) – Fatima (Portugalija). 2011 m. minint Medžiugorijoje 30-ąsias šv. Mergelės Marijos apsireiškimo metines per 80 dienų nueita 2300 km (Lietuva – Kryžių kalnas – Bosnija – Hercegovina).

Piligriminės kelionės tikslas – padėkoti Dievui už gautas malones sau, šeimoms, melstis už taiką ir ramybę pasaulyje, atsiteisti, išsižadėti žalingų įpročių. Šiemet einama švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus.

Piligrimai viešėjo pas Seinų krašto lietuvių šeimas. Dėkojo gražiai maldomis Lilei, Algirdui ir Elenai, Celestinai ir Stefanui, Teresei, Eugenijai ir Algirdui – vaišinusiems ir priėmusiems juos į savo namus. Vieni jų neturintys darbo, vyresni, kiti studentai, dar kiti gavę atostogų. Kai kas nekeliaus iki pat tikslo, kelionės metu prisijungs kiti asmenys. Jiems šv. Jokūbo kelias – tai iššūkis nugalėti save, savo silpnumus. Kelionės organizatorė – Laisvalaikio ir užimtumo asiociacija „Piligrimas“ (el. p. piligrimas3@gmail.com).

Dėkojame už gražų pavyzdį, maldas, linkime laimingos kelionės.

 ***

 Krikščioniškasis pasaulis prisimena vieną iš apaštalų – šventąjį Jokūbą. Mat šio šventojo diena – liepos 25-oji. Santiago de Composteloje, Ispanijos Galisijoje, vienoje svarbiausių krikščionijos šventviečių, kur, kaip manoma, yra palaidoti šventojo palaikai, vyksta didžiulė šventė, į kurią suplaukia daugiau kaip milijonas piligrimų.

„Šv. Jokūbas neatsiejamas nuo unikalaus istorinio reiškinio – rekonkistos. Pirėnų pusiasalyje aštuonis šimtus metų truko kova tarp krikščionių ir maurų. Konfrontacija tarp islamo ir Vakarų pasaulio darosi vis grėsmingesnė, todėl būtina ieškoti išeities iš šių spąstų, kuriuos patys sau paspendė žmonės, tikintys vieną Dievą. Pabandykime susivokti, pažvelgti į praeitį, į religinius nesutarimus ne tik iš teologinių, bet ir iš kultūros istorijos pozicijų.

Europos raštijos šedevre, ispanų epinėje poemoje apie rekonkistos karžygį El Sidą (Poema de Mio Çid) randame vieną iš pirmo žvilgsnio neįprastą eilutę, kuri sako, kad mūšyje „maurai šaukė Mahomat, o krikščionys – Santjago“. Taigi buvo šaukiamasi ne Viešpaties Dievo, ne Kristaus ar Švč. Mergelės pagalbos, kaip įprasta pagal krikščioniškąją tradiciją, bet vieno iš apaštalų. Visa 800 m. trukusi rekonkistos epopėja vyko su šv. Jokūbo vėliava. Jis vadinamas matamor („mirtis maurams“, maurų žudikas). Santjago (šv. Jokūbo) paveikslai, kuriuose jis vaizduojamas kaip raitelis su kalaviju rankoje (kalavijas irgi ypatingas – tai kalavijas-kryžius; šis ginklas irgi vadinamas matamor), dar ir dabar kabo ne tik bažnyčiose, bet ir krautuvėlėse, kavinėse – visur. Su šio apaštalo vardu glaudžiai susijusi krikščioniškosios Ispanijos istorija, ypač ankstyvoji, jis yra laikomas Ispanijos globėju. Šv. Jokūbo hagiografijoje galima išskirti du klodus – biblinį ir mitinį.“

Pagal Naująjį Testamentą, Jokūbas yra vienas iš pirmųjų pašauktųjų. Po Simono (Petro) ir jo brolio Andriejaus buvo pašaukti apaštalauti du broliai žvejai Jokūbas ir Jonas, Zebediejaus ir Salomės sūnūs.

Eugenija Pakutkienė, punskas.pl