2017 m. vasario 5 d. Punsko bažnyčioje, kaip ir kitose Lenkijos ir Lietuvos šventovėse, buvo šventinama duona. Šv. Mišių metu kunigas Marius Talutis kalbėjo apie šv. Agotos gyvenimą bei jos kultą Lietuvoje.
Žmonės, sugrįžę iš bažnyčios, šv. Agotos duonos užkišdavo po trobos rąstais palubėje arba įdėdavo į namo pamatus. Pašventintos duonos būdavo beveik visuose namuose. Tikėta, kad ji saugo namus nuo gaisrų ir perkūnijos, žmones gina nuo ligų ir gyvačių įkandimo, karvėms grąžina pieną. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos gabalėlį, kad sūnų aplenktų kulka. Dažnas vairuotojas ir šiandien šv. Agotos duonos vežiojasi automobilyje, turistai pasiima jos į kelionę, kad kelyje išvengtų nelaimių.
Lietuvoje ir Lenkijoje šv. Agota buvo ir yra populiari. Ir šiandien gyvenvietėse esą nemažai šv. Agotos skulptūrėlių. Dažnai jos buvo statomos miestelių pakraščiuose, kad šv. Agota, žiūrėdama į priešingą pusę, išviliotų ugnį. Jos skulptūras statyta ir bažnyčių šventoriuose, prašant globos ir apsaugos nuo gaisro. Antai Seinuose šv. Agotos koplytėlė stovi miesto centre, priešais baziliką.
Liaudies mene šv. Agota vaizduojama viena, stovinti neretai ant postamento, vilkinti kilmingos moters drabužiais, su gėlių vainiku ar karūna ant galvos, rankose laikanti duoną.
Keletas žodžių apie šv. Agotos gyvenimą. Ji gimė Sicilijoje III a. viduryje. Piršosi jai miesto prefektas, tačiau ji atsisakė tekėti. Už bausmę Agota buvo atiduota į viešnamį. Vėliau žiauriai kankinta (jai nupjovė abi krūtis) ir sudeginta ant laužo. Senuose paveiksluose ir drožiniuose šv. Agota vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis. Vėliau, norint išvengti tokio žiauraus vaizdo, krūtys buvo pakeistos dviem kepaliukais duonos.
punskas.pl