Punske dirba nuostabios fizioterapeutės. Užkalbina geru žodžiu, paguodžia… Be to, šios „auksinių rankų“ savininkės žino, ką daro. Dvi iš jų – Rūtą Gavienienę ir Birutę Stoskeliūnienę – pavyko pakalbinti Birutei Sendaitei.
Ką baigėte ir kur?
R. G.: Balstogėje fizioterapiją. Mano svajonė buvo būti gydytoja. Bet likimas nusprendė už mane. O fizioterapija – šiaip taip susijusi su medicina.
B. S.: Suvalkuose baigiau fizioterapeutės-technikės studijas. Balstogėje tęsiau mokslus.
Ar iš karto dirbote Punske?
R. G.: Kelerius metus dirbau Seinuose. Bet vėliau, kai Punske dar dirbo gyd. Jonušonis, man pasiūlė persikelti čia. Ir taip dirbu Punske ligi šiol.
B. S.: Baigusi studijas Balstogėje, sugrįžau dirbti čia, savo krašto žmonėms.
Kodėl šis darbas?
R. G.: Kaip minėjau, dalis mano svajonės išsipildė. Matyt, taip tūrėjo būti. Neįsivaizduoju kitaip, nes man patinka tai, ką darau. Nors po 35-erių metų jau skauda rankas, bet net prie skausmo, kaip ir prie visko, galima priprasti. Nekeisčiau šio darbo į jokį kitą.
B. S.: Mane visada domino tokio pobūdžio technologijos. Jų čia nemažai. Visą techniką mums nuperka CARITAS, už ką esame labai dėkingi.
Keliose dirbate?
B. S.: Šiuo metu verčiamės keturiose.
Kiek žmonių kasdien priimate?
B. S.: „Rugiapjūtės“ metu būna net apie 50 žmonių per dieną.
R. G.: Turime pacientų ne tik iš Punsko valsčiaus. Atvažinėja iš Seinų, Suvalkų, Šipliškių.
Nuo kokių skausmų žmonės daugiausia kenčia?
B. S.: Pvz., lazerius naudojame norėdamos paskatinti ląstelių biologinius procesus. Žmonės ateina skųsdamiesi nugaros išvaržomis, kelių išsigimimais, kojų endemom, visokio pobūdžio uždegimais, ribotu judėjimu, po nusilaužimų, operacijų ir kt. Vaikų dažniausia problema – taisyklingos laikysenos stoka.
Ar ilgai reikia laukti eilėje?
B. S: Taip, dabar jau užrašinėjame rugsėjo mėnesiui. Žmonės pyksta, kad turi laukti tokioje ilgoje eilėje. Bet mes ne robotai, neturim šešių rankų. Mes tik žmonės.
Ar visiems rekomenduojate masažus, nepriklausomai nuo amžiaus?
R. G.: Kaip bebūtų – ne visiems. Tiems, kurių kaulai yra trapūs, arba dažniausiai vyresnio amžiaus pacientams, kai jie kenčia nuo osteoporozės (reikalaujame tyrimo) – masažų taikyti negalime. Tokiu atveju galime ne padėti, o atvirkščiai – pakenkti. Deja, mes ne burtininkės, kur pamojus stebuklinga lazdele dings bet kokie skausmai visam laikui. Taip nėra.
Ar užtenka pas Jus ateiti ir pasakyti: „Noriu tokios ar anokios procedūros“?
B. S: Deja, čia ne sveikinimų koncertas. Pirmiausiai reikia nueiti pas šeimos gydytoją, kuri duos nukreipimą pas Bożeną Trawińską arba Onutę Jonuškienę, kurios kas savaitę priima pacientus mūsų būstinėje. Jei viskas gerai – išrašo Jums tinkamas procedūras. Vėliau ateinate pas mus, užsirašote į eilę. Toliau jau veikiame mes – fizioterapeutės.
Kokių įrenginių turite?
Kineziterapija (gydymas judėjimu). Turime tokią mažą sporto salę. Čia stovi aparatas kelio ir čiurnos sąnarių pasyviems pratimams, stalai manualiniams rankų pratimams, stalas pilvo raumenims, korekcinis veidrodis, stacionarus dviratis, krėslas pasipriešinimo pratimams, pritaikytas apatinėms ir viršutinėms galūnėms, įrenginys, sustiprinantis galūnes, čiužiniai pratimams, mokomoji priemonė su kliūčių ruožu, sieninės kopėtėlės, kryžiuotis čiurnos pratimams, priesieninės kolonos pasipriešinimo pratimams, kabina galūnių pakabinimams su įranga ir kt.
Fizinė terapija. Gydoma oganizmą veikiant įvairaus stiprumo fiziniais dirgikliais. Mes turime krėslus, skirtus mechaniniam masažui, didelę vonią povandeniniam masažui, aparatus lazerinei terapijai, ultragarsinius ir srovių aparatus, įrenginius krioterapijai, aparatus, sukeliančius įvairias sroves, spinduliais gydančias lempas, aparatą su kintančiu magnetiniu lauku, masažo ir vibracijų diržą, reflektorinį pėdų masažuoklį ir kt. Čia ne medicininiai terminai – pateikiame taip, kad žmonės suprastų.
Ačiū už pokalbį.
Linkiu sveikatos, sėkmės ir ištvermės.
Ar fizioterapeuto darbas paprastas, malonus ir gali jį dirbti kiekvienas? Nieko panašaus! Gyvenimas – tai ne pasaka, kur viskas idealiai klostosi. Darbas gan paprastas: kartais reikia pavartoti fizinę jėgą. Malonus – yra visokių žmonių, visokių ir reikia. Dirbti gali kiekvienas? Taip tik atrodo, pažvelgus iš šalies. Pabuvojus čia po 2 val. per dieną, nereikia galvoti, jog viską moki ir kad suvalgei visus pasaulio protus. Be to, čia tampi asmeniniu psichologu, nes kiekvieną pacientą reikia išklausyti, pašnekėti, nuraminti. Iš kur tai žinau? Žinau, nes 3 savaites – nors alaus, midaus negėriau – ten BUVAU.
Birutė Sendaitė, punskas.pl
(Nuotraukos autorės)