Tik prasidėjo nauja savaitė ir jau nesuspėju gaudyt iš visų pusių siunčiamų visokiausių žinių. Tarsi bi bi si televizijoje. Rodos, visai neseniai rašiau, kad vienai dienai šokiruojančių įvykių yra daug per daug. Maniau, čia tik toks sutapimas, ištinkantis labai labai labai retai. O prašau! Staiga užpylė mane dviguba mus, lietuvius, diskriminuojanti informacija! Nesigilinsiu, nesismulkinsiu. Greitu metu visi viską žinosit. Arba jau žinot. Gal dar tik bandot suvirškinti žmogaus bukumą. O, kaip norėtųsi, kad tautos mokėtų taikiai gyventi… Nebūtų snarglių spjaudymo į veidą… Žmogus – keistas žemės ateivis. Jis svajoja paskraidyti po pasaulį, pažinti naujas kultūras, pasidomėti kitos tautybės gyvenimo būdu, tradicijomis, pasisemti kitų išminties. Tarsi kitam pusrutulio gale gyventų „normalūs“ žmonės, o tie artimiausi, kaimynai geriausiu atveju laikomi atrarūšiais. Kurgi šuo pakastas? Leiskite, pasikasysiu sau ties smilkiniu, nes nesuprantu. Praeitis ir istorijos sudėliotos kortos kanda. Žinau. Buvo – pražuvo! Žmonės – taikos! – pasakytų mūsų jaunoji karta. Neseniai perskaičiau „Baltaragio malūną“. Maniau, šiais laikais žmogus per labai užsiėmęs, kad prireiktų jam su velniu susidėt. Akivaizdu, kad klydau. Matyt, Baltaragio malūnas vis dar sukasi.
Taip ir sukasi tas malūnas, sukeldamas smarkų vėją ir nešdamas į kiemą vienokį ar kitokį šlamštą. Šis atpūtė man tuščią „Fantos“ buteliuką. Gudruolis! Bando mane gundyt paragaut vienokio E ir kitokio E. Ačiū. Burbuliukai kenkia (dėmesio, moterys!) grožiui. Kenkia ne tik žmogui, bet ir gamtai. Visos fantos, lyginant su pakelėse gulinčių šiukšlių kiekiu, tai tik grūdelis. Žmogau, ar medyje gyveni, kad neturi kur viso šlamšto mėtyt? Leisk, pasikasysiu ties smilkiniu, nes nesuprantu.
Sako, kad žiemą taip visur balta… o pavasary taip gražiai spalvota pasidaro… Nei žiemą balta, nei pavasarį gražu. Visų pirma žiemos sniego šiemet beveik nebuvo, o pavasarį nė kiek nėra spalvota. Gėlės neturi kur augti dėl plastiku užverstos žolės. Nejaugi tavo mokykloje nebuvo švenčiama Tarptautinė Žemės diena? Negi neatsimeni, kaip būdamas mažas bamblys ėjai kelio pakraščiais su šiukšlių maišu? Ak, kaip „malonu“ būdavo rankiot purve ir baloje įsivėlusį traškučių pakelį. Nesidžiaugei žiūrėdamas į atsiradusią žolės žalumą? Būk žmogus, nesisupk su velniu ant malūno sparnų. Ne tau vienam reikės gyvent Žemėj. Šiukšlindamas gamtą, šiukšlini savo vaikų ateitį. Tikriausiai dabar sakai, kad tu vienas pasaulio nepakeisi, ar ne? Pirmiausia VISKĄ reikia pradėt nuo savęs. Galėsi tapti pavyzdžiu kitiems. Kiti taip nedaro? Tada būk pirmas! Už tai tau gamta ir sąžinė padėkos.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
P. S. Užšiukšlinta savaitė, tai joks pokštas. Matyt, šiemet balandžio pirmoji primigo arba ir jinai jau nesugeba su žmogumi pajuokauti.