T. Marcinkevičius: esame panašūs į lenkus

 

Tomas Marcinkevičius Kanadoje

Lietuviai Lenkijoje sugeba suderinti du skirtingus dalykus – lojalumą Lenkijos valstybei ir lietuvių tapatybės išsaugojimą, nenukrypdami nė į vieną iš kraštutinumų, interviu naujienų agentūrai ELTA teigė Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, punskietis Tomas Marcinkevičius.

Pasak jo, Lenkijos lietuviai, nuolatos priversti saugoti savo lietuvybę esant kitos kultūros įtakai, sugebėjo išsiugdyti atviresnį požiūrį į pasaulį ir savo tautos vietą jame, kurio neretai pritrūksta tiek lietuviams, tiek lenkams, dėl ko ir kyla daug konfliktų.

Daug lenkų Lietuvoje skundžiasi, kad jiems gyventi Lietuvoje sunku, jų tapatybė žlugdoma. O kaip jaučiasi lietuviai Lenkijoje? Kaip sutariate su vietiniais lenkais?

Kaip punskietis, galiu pasakyti, kad lietuvių tapatybė formuojasi anksti ir stipriai. Ten problemų neturiu. Bet tik atvykus į Lietuvą neretai jaučiamas kitoks lietuviškumo suvokimas. Lenkijoje aš visada esu lietuvis ir aplinkiniai mane mato kaip lietuvį. Lietuvoje aš irgi esu lietuvis, bet kita prasme.

Čia požiūris kartais stebina tokiu „nesubrendėliškumu“. Atrodo, nors Lenkijoje esu lietuvis, Lietuvoje neretai esu laikomas lenku. Nenoriu pasakyti, kad tai įžeidimas, suprantu, kad skiriuosi nuo Lietuvoje gimusių ir augusių lietuvių, bet Lietuvoje trūksta suvokimo, kad lietuvių visame pasaulyje yra daug, ir jie skirtingi.

O su vietiniais lenkais sutariame gerai. Aišku, kartais būna konfliktų ar nesutarimų, bet kur jų nebūna? Su paprastais lenkais viskas gerai, su vietos valdžia gal tik sunkiau. Atrodo, kartais jie stengiasi mus, lietuvius, užgožti. Bet per daug metų aš prie to jau pripratau. Už savo teises kartais reikia pakovoti.

Teisybė, Lenkijos gilumoje jaučiamas skirtumas tarp to, kas buvo prieš 8-9 metus, ir dabar. Mes vieni kitų pradėjome bijoti.

Daugiau delfi.lt

6 atsakymai į “T. Marcinkevičius: esame panašūs į lenkus”

  1. „Lietuviai Lenkijoje sugeba suderinti du skirtingus dalykus – lojalumą Lenkijos valstybei ir lietuvių tapatybės išsaugojimą“ – tai tipiskas lenkiskas mastymas (Tomo nukopijuotas).
    As nemanau, kad buti lojaliam savo valstybei ir saugoti savo tautine tapatybe viens kitam nepriestarauja ir puikiai suderinama. Tai nera „du skirtingi dalykai“. Cia nereikia jokiu sugebejimu.

  2. Jonuk tegul ir tampa Tomas Punsko virsaiciu. Tokia naujove nebutu bloga. Blogesnes tos kurios kenkia sveikatai. Gal jau pats laikas atvert durims kitiems ir sulauzyti senus paprocius, visa laika tie patys ir tie patys. Tegu kiti pasizymi.

  3. straipsnis apie nieką. Gaila. Taip ir likau nesupratęs kaip gi iš tikrųjų gyvena Lenkijos lietuviai, supratau tik, kad tam vienam Tomui nėra blogai ir tiek 🙂 Beje – teko pabuvoti Suwalkų bliuzo festivalyje (gaila – tik trumpai) – labai patiko, šauniai suorganizuotas renginys 🙂

  4. Tomas, tikrause nori tapt Punsko viršaičiu kada nors-) toks vandens liejimas, nepasakymas aiškiai savo pozicijos, tikras , slidus politikas.

  5. Skaičiau visą straipsnį. Tomas kalba vadovėlinėmis tezėmis, nieko konkretaus nepasakydamas. Gaila, kad jis kalba kaip Lenkijos lietuvių atstovas, o ne pašalinis apžvalgininkas. Jo mintys patiko Lietuvos lenkų žiniasklaidai, nes “patvirtina” jų tezę, kad Lenkijos lietuviai gyvena gerai, jaučiasi kaip tikri europiečiai, gali puoselėti savo kultūrą ir pan., o tuo tarpu Lietuvos lenkai engiami Lietuvos nacionalistų. Man atrodo, kad vien “Berznyko paminklų” problema rodo ką kitą. Tai ne vietos valdžia “Oszkinie” kabina. Tai daro kaimynai. O kas su liet. švietimu atsitiko? Negalima matyti tik Punsko licėjaus ir jo patalpų ir t.t. ir t.t.. Manau, kad pastaruoju metu ypač Punske vyksta labai spartus nutautėjimo procesas. Todėl neesame panašūs į lenkus. Lenkai savo tapatybės išsaugojimu geriau pasirūpina. Jie nekalba niekų apie “globalias Lenkijas” – jie dirba čia ir dabar.

Komentarai uždrausti.