Teatras „AURORA“ – „ATSPINDŽIŲ“ diplomantas

2016 m. gruodžio 4 d. punskiečių teatrui „AURORA“ įteiktas Respublikinės suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „ATSPINDŽIAI 2016“ diplomas. Tai vienas aukščiausių teatrinių apdovanojimų Lietuvoje.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro Teatro skyrius „Atspindžius“ rengia nuo 1991 m. Nuo tada parodyta daugiau kaip 600 spektaklių, sukurta per 7000 vaidmenų. Apžiūra pavadinta „Atspindžiais“, kadangi teatras atspindi žmogaus gyvenimą – jo vargus ir džiaugsmus, lūkesčius ir svajones, sudėtingus tarpusavio santykius… „Atspindžiuose“ atsispindi ir Lietuvos mėgėjų teatro veidas, bruožai, vaga, kuria einama ariant teatrinius dirvonus. LNKC Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė teigia, kad „Atspindžiuose“ galima pamatyti tai, kaip ir kuo gyvena mėgėjų teatrai, kokias problemas jie sprendžia. Lietuvoje yra daug įvairių mėgėjų teatrų, talentingų režisierių ir aktorių. Šioje apžiūroje visada rodomi patys naujausi spektakliai, o baigiamojoje šventėje – ryškiausi ir meniškiausi sezono darbai. Apžiūroje dalyvauja suaugusiųjų mėgėjų teatrai. Šventė vyksta trim etapais. Pirmasis – rajoninis turas – atrenka geriausius į regionines apžiūras, kuriose atrenkami patys įdomiausi ir geriausi spektakliai baigiamosioms šventėms. Atskirai vertinami kaimų ir miestų bei rajonų teatrai.

Šiemet „Atspindžiai“ vyko jau 23-iąjį kartą. Regioninės šventės surengtos Biržuose, Utenoje, Jurbarke, Kretingoje ir Kuršėnuose. Į jas pateko 85 rajoninėse apžiūrose atrinkti spektakliai. Visus stebėjo ir vertino komisija: pirmininkė – doc. dr. Danutė Vaigauskaitė, doc. Gediminas Šimkus, aktorius Ramūnas Abukevičius ir šventės koordinatorė, LNKC Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė. Tai jie atrinko geriausius baigiamosioms šventėms, kurios vyko Telšiuose (miestų ir rajonų teatrai) bei Šeduvoje (kaimų ir miestelių teatrai). Baigiamųjų švenčių vietos pasirinktos neatsitiktinai: Telšiai – 2016 m. Lietuvos kultūros sostinė, o Šeduva tituluojama mažąja Lietuvos kultūros sostine. Punsko teatras „AURORA“ diplomą ir statulėlę už Jolantos Malinauskaitės-Vektorienės parašytą ir režisuotą spektaklį „Pasaka apie Čiurlionį“ iš komisijos rankų priėmė gruodžio 4 d. Telšių Žemaitės dramos teatre.

„AURORA“ – ieškojimų ir atradimų voratinklyje žaidžiantis teatras, kurį vis dar negęstantis jaunatviškas maksimalizmas veda naujos teatrinės kalbos paieškų, poetinės teatro estetikos įprasminimo scenoje, metaforos ir simbolio kodavimo ir suvokimo labirintų link. Neužtenka atrakinti dramaturgiją, nors rakto paieškos būna pačios įdomiausios. Veržlus ir talentingas teatrinio meno gerbėjų būrys kartu bando rasti atsakymus į klausimus, kas tai teatras, kiek jo mumyse ir kiek mūsų jame. Ieškome. Bandome. Žaidžiame.

„AURORA“ susibūrė 2015 m. „iš dūšios“, iš žingeidumo, iš noro dar toliau ir dar giliau braidžioti po save, po sceną, po teatrą. Gan ilgos buvo vardo paieškos. Norėjosi ko nors ypatingo, prasmingo, bet ir tarptautinio, ir turinčio „antrą dugną“. Romėnų mitologijoje Aurora – tai aušros, naujo rytojaus deivė. Anglų k. žodis „aurora“ – tai įvairiaspalvė švytinti pašvaistė. Vardas greitai prigijo. Tikėkime, kad teatras „AURORA“ bus, kaip ir jo pavadinimas – įvairialypis, nešantis naują šviesą, naujas formas, naujus sceninius atradimus.

Ieškojimai prasidėjo besiruošiant eilėraščių rinkinio „Minčių užkulisiai“ pristatymui. Eksperimentai su poezija pagimdė įdomų teatro ir muzikos projektą „Atsibudimas“. Spektaklyje vaidino Punsko LKN jaunių teatro „Kregždė“ artistės. Muzikinę dalį parengė Arnoldas Vaznelis. Surinkta muzikantų ir dainininkų komanda 7 kūrinius įrašė Gedimino Zujaus „MAMAstudios“ įrašų studijoje Vilniuje. „Atsibudimas“ tapo Respublikinės vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros „ŠIMTAKOJIS 2015“ laureatu. Geriausios aktorės diplomas atiteko Irminai Liškauskaitei. Tuomet surinktas muzikuojantis jaunimas ir toliau bando kurti, talkina įvairiuose kultūriniuose renginiuose.

Pirmasis nepriklausomas „AUROROS“ darbas – „Pasaka apie Čiurlionį“ – nepaprastai lyriška, kupina metaforų ir poetikos drama apie vieną iškiliausių Lietuvos asmenybių – kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Veiksmas vyksta paskutinėmis menininko trumpo gyvenimo dienomis ligoninėje. Istorija pasakojama per keturių jam artimų moterų – sesės Jadvygos, pirmosios meilės Marijos, mokinės Halinos ir žmonos Sofijos prizmę. Ši pasaka rašyta besiremiant tikrais menininko išgyvenimais, jausmais, laiškais, prisiminimais, faktais. Drama parašyta 2011 m. minint 110-ąsias M. K. Čiurlionio mirties metines. Anuomet vyko ir pirmasis pjesės pastatymas. Spektaklyje vaidino aktorius Vidmantas Fijalkauskas. Adomas Čėpla sukūrė choreografiją, šokių partnerė buvo Ramunė Nevulytė. Panaudota M. K. Čiurlionio muzika, kuri buvo įrašyta jo proanūkiui Rokui Zubovui atliekant. Deja, spektaklį parodėme vos kelis kartus. Rinktinei komandai, išsibarsčiusiai po įvairiausius Lenkijos ir Lietuvos miestus, sunku susiburti ir vaidinti. Tuomet atrodė, kad „Pasaka apie Čiurlionį“ pasiliks gyventi tik popieriaus lape. Taip ir buvo iki 2015 m. Tuomet gimė mintis pabandyti atgaivinti šią nepaprastai šiltą ir jautrią dramą. Mintį palaikė Arnoldas Vaznelis, greitu laiku prisijungė ir Irmina Liškauskaitė. Taip „Pasaka apie Čiurlionį“ atgimė, įgavo šiek tiek kitą atspalvį, kitą skonį, koloritą. Greitu laiku pasirodė, kad atgimimas – labai sėkmingas.

2015 m. birželio 12–17 d. iš daugiau kaip 20 Lenkijos teatrų buvome atrinkti atstovauti Lenkijai XVI tarptautiniame jaunimo teatrų festivalyje „VREME“ Vratza vietovėje, Bulgarijoje. Tai buvo didžiulis džiaugsmas ir didžiulė staigmena visiems. Labai daug dirbome, iš visų jėgų stengėmės spektakliui įpūsti kuo daugiau gyvybės ir savos širdies. Pastangos nenuėjo veltui. Spektaklis, kuriame pagrindinį M. K. Čiurlionio vaidmenį atliko Arnoldas Vaznelis, šokėjai buvo Irmina Liškauskaitė ir Artūras Nevulis, atsirado viso festivalio geriausių spektaklių trejetuke. Daug puikių pagyrimo žodžių sulaukėme iš komisijos, ypatingai IATA/AITA (Tarptautinės teatro organizacijos) narės, teatro ekspertės, pedagogės, režisierės, komisijos primininkės Joke Elbers (Olandija) lūpų. „AUROROS“ debiutas pasirodė itin sėkmingas, kaip ir sėkminga buvo kelionė į Balkanų kalnuose paskendusią Vratzą.

Spektaklis „Pasaka apie Čiurlionį“ suvaidintas ir Lietuvoje – Tarptautiniame teatrų festivalyje „ARTimi 2016“ Anykščiuose (2016 m. gegužės 14–15 d.), XX tarptautiniame kartų teatrų festivalyje „Pienių pūkas“ Skapiškyje (2016 m. gegužės 21–22 d.), Mažojoje Interrampoje Rokiškyje (2016 m. spalio 15 d.), Respublikinės suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros „Atspindžiai 2016“ regioniniame ture Kuršėnuose (2016 m. lapkričio 18 d.).

Ilgainiui spektaklis šiek tiek keitėsi. Atsisakėme šokėjų poros – liko tik moters personažas. Irminai Liškauskaitei išėjus gilintis į aktorinio meistriškumo paslaptis Lodzės kino ir teatro mokykloje, jos vietą spektaklyje užėmė Alicija Kraužlytė. Spektaklis vėl šiek tiek pasikeitė. Naujos sudėties 2016 m. spalio 28–30 d. dalyvavome Tarptautiniame teatrų festivalyje „RIGA SPELE THEATER“ Rygos dailės teatre Latvijoje. Festivalis puikus – tiek organizaciniu, tiek dalykiniu atžvilgiu. Teko vaidinti šalia geriausių Europos mėgėjų teatrų. Į festivalį teatrai atrenkami pagal spektaklių meninį lygį. Pagrindinė šventės organizatorė režisierė Edita Neimanė, prieš pakviesdama teatrus, jau būna mačiusi ir įvertinusi jų darbus iš anksto. Taigi ir į Rygą patekome neatsitiktinai. Smagu, kad mūsų spektaklio pasižiūrėti atėjo ir sveikinimo žodį tarė Latvijos lietuvių bendruomenės atstovai. Būtina pabrėžti, kad visur, kur dalyvaujame, esame pristatomi kaip Lenkijos lietuviai. Juk vaidiname lietuviškai. Visur atstovaujam Punsko kraštui. Gal dėl to ne kartą esame sulaukę paramos ir palaikymo iš Punsko viršaičio – labai ačiū Jums. Tikėkime, kad spektaklį pavyks parodyti ir mūsų krašte.

Po „AUROROS“ sparnais sukurtas dar vienas sceninis reginys – tai Arnoldo Vaznelio komedija „Apie du vyrukus“. Viskas prasidėjo nuo Varšuvos. Besisemdama teatro žinių bandžiau savo entuziazmu užkrėsti ir mūsų krašto studentus, besimokančius Varšuvos aukštosiose mokyklose. Pradžios atrodė labai viliojančiai – pavyko surinkti komandą ir pradėti statyti „Tris mylimus“ pagal Žemaitės „Tris mylimas“. Deja, artistai vienas po kito ėmė barstytis, o ir mano „studentavimo“ laikai artėjo į pabaigą. Iniciatyvą perėmė Arnoldas ir kartu su Povilu Galinsku pastatė paties parašytą komediją „Apie du vyrukus“. Spektaklio premjera įvyko Punsko LKN 2016 m. kovo 19 d. Teatro dienos ir „Melpomenės drugelio“ apdovanojimų proga. Varšuvos studentai ilgainiui surado prieglobstį po „AUROROS“ stogu. Komedija „Apie du vyrukus“ sėkmingai suvaidinta festivalyje „Teatro uždangą praskleidus“ Kuršėnuose (2016 m. kovo 25 d.), LR ambasadoje Varšuvoje (2016 m. balandžio 18 d.), Tarptautiniame teatrų festivalyje „ARTimi 2016“ Anykščiuose (2016 m. gegužės 14–15 d.). Visur spektaklis buvo labai šiltai priimtas, taigi Arnoldo teatrinis debiutas – labai sėkmingas.

Šiuo metu besidžiaugdami „Atspindžių“ diplomu pamažu neriamės į naujus darbus. Visgi teatro pasaulis užburiantis, įtraukiantis: kas kartą paragauja to vaisiaus – lieka jam ištikimas. Ačiū visiems, kurie teatrinių ieškojimų laboratorijoje noriai talkino ir talkina, kad vis dar pavyksta sutikti žmones, kurie nori daugiau, aukščiau, greičiau, šilčiau…

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, punskas.pl