Teistumas – ne kliūtis veržtis į Seimą. Taip mano 49 kandidatai, praeityje turėję reikalų su teisėsauga ir tai nurodę savo anketose. Bet devyni pretendentai į tautos išrinktuosius, tokias nuodėmes nuslėpę, buvo išspirti iš rinkimų. Į Seimą kandidatuojantys asmenys privalo nurodyti, ar teismo buvo pripažinti padarę nusikaltimus, bet jie atleisti nuo prievolės atskleisti, už ką buvo nuteisti.
Tad rinkėjams teliks spėlioti, kokio svorio praeities našta slegia kai kurių kandidatų pečius. Šią įstatymo spragą šiuo metu bandoma lopyti. Bet kol to nepadaryta, rinkimų prievaizdai negali atskleisti tamsiosios kandidatų į Seimą biografijos pusės. O patys kandidatai stengiasi pagražinti arba nuslėpti juos kompromituojančius faktus.
Pastaruoju keliu bandė pasukti devyni kandidatai į Seimą, nuslėpę teistumą už išžaginimą, dokumentų klastojimą ar bausmes už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) juos pašalino iš rinkimų kovos.
Daugiausia tokių, kurie bandė slėpti savo praeitį, VRK aptiko tarp prezidento našlės Kristinos Brazauskienės įkurtos Darbo ir vienybės partijos kandidatų.
Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad dabar jau pensininkas Jonas Kaminskas buvo nuteistas 5 metus kalėti už išžaginimą. Iš K. Brazauskienės partijos sąrašo VRK išbraukė ir Tomą Kazakevičių, kuris daugiau kaip prieš dešimtmetį buvo nuteistas už pasirengimą įvykdyti vagystę.
Jis šį faktą taip pat bandė nuslėpti. Kelių eismo taisyklių pažeidimus tikino užmiršusi ir dar viena buvusi šios partijos kandidatė Rasa Praspaliauskienė. Darbo ir vienybės partijos kandidatų sąraše – rekordinis buvusį teistumą nurodžiusių asmenų skaičius – net šeši. Bet nė vienas jų savo anketoje neatskleidė, už ką buvo nuteisti.
VRK praretino ir Valdemaro Valkiūno vadovaujamos Respublikonų partijos, ir kai kurių kitų partijų kandidatų sąrašus.
Pagal ELTĄ