Tęsiamas Lenkijos lietuvių šnektų tyrimas

2013 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 8 d. Punske ir jo apylinkėse lankėsi dialektologės, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojos dr. Asta Leskauskaitė ir Laura Geržotaitė.

 – Koks Jūsų apsilankymo tikslas?

Į Punską mudvi su L. Geržotaite atvykome tirti vietinių šnektų pagal Europos Sąjungos remiamą projektą*, kuriam vadovauja prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Šio projekto tikslai yra keli: 1) surinkti ir paskelbti naujos medžiagos iš visų lietuvių tarmių; 2) patikslinti lietuvių kalbos tarmių ir patarmių ribas; 3) vienu metu surinkti svarbiausius sociolingvistinius duomenis iš viso lietuvių kalbos ploto ir atlikti pirminę jų analizę. Išsamūs lietuvių kalbos tarmių tyrimai atlikti tik porą kartų – 1941–1943 m. ir 1951–1970 m., todėl iš tiesų labai aktualu išsiaiškinti, kiek nuo to laiko situacija yra pasikeitusi. Iš viso buvo numatyta surinkti medžiagos iš 735 punktų (pagal „Lietuvių kalbos atlasą“). Punskas (ir jo apylinkės) yra vienas iš tų punktų. Daugiau apie projektą ir jo dalyvių veiklą galima sužinoti panaršius interneto svetainę www.tarmes.lt.

Prie mūsų ekspedicijos trumpam prisijungė čia atostogaujantis A. Bliūdžius, kurį ypač domina šio krašto istorija. Be to, su Punsko kraštu jį sieja ir geneologiniai ryšiai.

 – Ar daug žmonių pavyko pakalbinti? Su kuriais kalbėtis buvo lengviausia – su vaikais ar suaugusiaisiais? Ar žmonės mielai bendravo?

Lietuvos-Lenkijos-pasienyje
Lietuvos–Lenkijos pasienyje. L. Geržotaitė, B. Vaičiulienė, A. Leskauskaitė,
A. Bliūdžius, VšĮ „Baltoskandijos akademija“ direktorius

Ekspedicija buvo labai smagi ir turininga. Sutikome be galo daug nuoširdžių, atvirų, smalsių žmonių. Mums pavyko jų pakalbinti per trisdešimt. Beveik nė vienas neatsisakė kalbėtis, pagelbėti, paaiškinti. Ieškoti pateikėjų ir pažinti gražiausias Punsko krašto vietas labai padėjo valsčiaus viršaičio pavaduotojas ir sekretorius Jonas Vaičiulis ir jo žmona, Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus lietuvių kalbos mokytoja, Birutė Vaičiulienė, „Aušros“ leidyklos darbuotoja Nijolė Birgelienė. Daugiausia bendravome su vyresniosios kartos žmonėmis, todėl daug sužinojome apie Jūsų gražaus krašto istoriją, etnografiją, švietimą, laisvalaikio pramogas, žmonių likimo vingius ir jų siekius, dabartinius lūkesčius ir rūpesčius, daugybę kitų dalykų. Nuoširdžiai dėkojame Viktorui Murauskui, Petrui Lukoševičiui, Justinui Valinčiui, Mikasei Šimčikienei, Onutei ir Petrui Budzeikoms, Konstancijai ir Jonui Pajaujams, Anelei Maksimavičienei, Jonui Vazneliui ir visiems kitiems, įsileidusiems mus į savo namus ir širdis, supratusiems mūsų ekspedicijos tikslą, atskleidusiems Punsko šnektos grožį ir turtingumą.

 – Kur atsidurs Jūsų užrašyti pasakojimai? Kam jie bus naudojami?

Visi iš Punsko ir jo apylinkių užrašyti pasakojimai bus saugomi Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve. Jais visų pirma naudosimės rengdami atlasą „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“ (žemėlapiai ir jų komentarai). Remiantis šia ir kita projekto medžiaga bus parengta pranešimų tarptautinei tarpdalykinei mokslinei konferencijai „XXI amžiaus tarmių tyrimai: geolingvistinė ir sociolingvistinė perspektyvos“, vyksiančiai 2013 m. gruodžio 5–6 d. Vilniuje, Lietuvių kalbos institute.

 – Atrodo, Jūsų kolegos į šį kraštą atvyko pirmą kartą. Kas juos labiausiai sudomino ar nustebino?

Kolegas be galo sužavėjo Jūsų krašto grožis ir gamtinė įvairovė, sudėtinga istorija, žmonių paprastumas, nuoširdumas ir atvirumas, minčių raiškos laisvumas, didžiulė šiluma. Čia atvykęs greitai pasijunti kaip namie, kur jauku ir gera.

– Jūs pati čia jau nebe pirmą kartą. Kokių pokyčių šiame krašte pastebėjote?

Punsko krašte lankausi trečią kartą. Pirmąsyk čia buvau dar sovietmečiu, kartu su būriu kitų Lazdijų rajono mokyklų mokinių ir mokytojų. Tada vyko dviejų savaičių stovykla: susitikimai su Punsko mokyklų mokiniais ir mokytojais, vietos ūkininkais, ekskursijos į žymiausias Punsko, Seinų ir Augustavo vietas ir kt. Antrą kartą trumpam į Punską buvau užsukusi su keliais kolegomis 1998 m. Kadangi ankstesni vizitai buvo kitokio pobūdžio, kalbėti apie šnektos pokyčius negalėčiau.

Jotvingiu-prusu_gyvenvieteje

Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje 

– Ar žadate tęsti Punsko šnektos tyrimą? Kuo ši šnekta įdomi tarmių tyrėjams?

L. Geržotaitė pas V. Valenskienę
L. Geržotaitė pas V. Valenskienę

Be abejo, šis tyrimas nėra paskutinis – tikimės į Punską atvykti po metų ar dvejų, aplankyti ir tolimesnius kaimus, pakalbinti jų gyventojus. Juk kuo daugiau kalbiesi, tyrinėji, stebi aplinką, tuo geriau suvoki ne tik istoriją, kultūrą, švietimą, ekonomiką, kasdienio gyvenimo pulsą, bet ir esmę – akimis neregimą ir pirštais neapčiuopiamą krašto dvasią. Punsko krašto šnektos visada buvo ir, kol gyvuos, bus įdomios kalbininkams. Juk jose randame nemažai gilios praeities pėdsakų, archajiškų žodžių formų ir sintaksinių konstrukcijų, vaizdingos leksikos ir t. t. Visa tai svarbu tiek tarmių, tiek apskritai lietuvių kalbos (taip pat ir baltų kalbų) diachronijos ir sinchronijos tyrimams. Kita vertus, matome ir tiesiog akyse (kaip sako sociolingvistai – stebimuoju laiku) vykstančią šių šnektų kaitą, kurią labiausiai skatina lenkų kalbos vartojimas ir mokykloje išmokstama bendrinė lietuvių kalba. Tai labai aiškiai rodo skirtingų amžiaus grupių žmonių kalbos lyginimas.

 * Europos struktūrinių fondų projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“ (kodas Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028), kurį administruoja Lietuvos mokslo taryba. Šis projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai“.

 (nb), punskas.pl

 

3 atsakymai į “Tęsiamas Lenkijos lietuvių šnektų tyrimas”

  1. Dėkoju,Zita.Gaila,kad taip yra,įdomi diskusija buvo

  2. Kiek žinau, straipsnius galima komentuoti per 6 dienas. Po to automatiškai išnyksta tokia galimybė.

  3. Atsiprašau,kad rašau ne į straipsnio temą,bet užblokuotos straipsnio apie lenkų valdžios tyčiojimąsi ir niekinimą lietuvių kapų Beržnyko kapinėse diskusijos,todėl čia noriu paklausti,kodėl diskusija nutraukta įdomiausioje vietoje?
    Redakcijos nurodytas pašto adresas neatsidaro.Bent jau parašykite diskusijoje,kad jos nutraukiamos,o tai mano oponento komentarai kaba,o aš neturiu galimybės į juos atsakyti.Taip atrodo,kad aš bijau diskusijos ir pabėgau.

Komentarai uždrausti.