Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.
Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje. Toks aiškus giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad sanskritas, graikų ir lotynų kalba turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos.
Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai. Mokslininkai yra pripažinę lietuvius primityvios arijų kultūros ir civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta kaip jų kalbų šaltinis prieš pastebint sanskrito evoliuciją. Lietuvių kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskiria ją tam pačiam laikotarpiui kaip ir seniausias sanskritas – 2000 m. pr. m. e. arba dar anksčiau.
Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymiems kalbininkams buvo žinoma, kad ji buvo šnekamoji – nerašytinė kalba, vartojama Europoje daugelį šimtmečių. Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aiškiai įrodo, kad lietuvių kalba buvo rašoma netgi prieš krikščionybės erą, nors kaip seniai prieš krikščionybės erą – yra sunku nustatyti. Bet remiantis lingvistiniais įrodymais ir senoviniais raštais Indijoj ir Persijoje, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo rašoma net 1000 metų prieš Kristaus gimimą.
Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra vienas iš didžiausių žmonijos laimėjimų. Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra. Galima aiškiai matyti aukščiausiai išvystytos gramatikos ir iš natūralių ir gražių jų kalbos garsų, kad lietuviai iš tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra labiausiai antikinė savo stiliumi. Ji yra senesnė, negu sanskritas, latvių, graikų ir lotynų kalbos čia išdėstyta tvarka.
Lingvistinės paleontologijos duomenimis, yra tiesa, kad iš visų kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamasios kalbos grynumą nuo to tolimo antikinio laikotarpio iki šių dienų. Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės žmonijos istorijos.
Lietuvių kalbos morfologija aiškiai mums atskleidžia daug neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, žymiai išplečia lingvistikos mokslo akiračius ir praplečia žmonijos žinias apie jos dar neatskleistą praeitį. Atradimas lietuvių kalbos stebėtino panašumo su avesta (senąja persų kalba) ir su sanskritu akivaizdžiai atvėrė naujus užmojus lingvistikos mokslo srityje, remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis.
Dar daugiau, lietuvių kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad valdančioji klasė arba senovės hititų (Hittite-Gititis) valdovai turėjo pavardes, panašias į lietuvių. Žymus anglų mokslininkas Robert G. Latham buvo absoliučiai teisus, kai jis pareiškė: „Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet kuriuose jos kūriniuose…“
Šiandien pasaulis būtų kur kas turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Lietuvių kalba išaukštinta dėl jos antikiškumo bei grožio ir dėl jos didelės reikšmės lyginamosios filologijos mokslui ne tik žinomų kalbininkų, bet ir didžiausio iš visų filosofų – Emanuelio Kanto. Kitos fragmentinės citatos iš garsių kalbotyros mokslininkų darbų parodys lietuvių kalbos vertę ir svarbą pasaulio kultūrai.
Benjamin W. Dwight savo knygoje „Modernioji filologija“ (Modern Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą:
„Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių malonybinių ir mažybinių žodžių, daugiau negu ispanų ar italų kalbos, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmąją vietą Europos tautų tarpe“.
Įžymus anglų lingvistas Isaac Taylor savo knygoje „Arijų kilmė“ (The Origins of the Aryans) pareiškia labai įdomų ir svarbų komentarą apie lietuvių kalbą. Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo būti lietuvių gyenamose vietose. Jis komentuoja taip: „Galima spėlioti, kad, jeigu turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip seniausia indų literatūra, galėtume su didesniu tikrumu teigti, kad arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje“.
Anot žinomo anglų mokslininko Robert G. Latham, lietuvių kalba turi daugiau giminingumo su sanskrito kalba, negu bet kokia kita, gyva ar mirusia, kalba pasaulyje. Savo knygoje Aprašoma etnologija (Descriptive Ethology) jis taip išsireiškia apie lietuvių kalbą: „Be abejonės, sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu bet kokia kita kalba šioje Žemėje“.
Lietuvių kalbos svarbą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Emmanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose (Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo „Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno“ (Lithuanian and German Dictionary) pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės saugoma.
Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes jis yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą: „Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai“.
„The New York Times“
Valdai,jeigu Romas būtų tik šovinistas,tai dar būtų pusė bėdos.Bet jo žinios apie diskusijų objektą ir intelektas=0.Ir jeigu mes nors retsykiais neišniurkysim jo kaip mažo kačiuko jo paties mėšle,tai jis įsivaizduos,kad yra teisus,o litvinai neturėjo ką atsakyti į jo superintelektualius argumentus.Man teko ginčytis su rusų,baltarusių ir lenkų šovinistais,aukšto lygio istorijos žinovais.Buvo labai sunku,ne kartą mane sudirbo,bet labai daug išmokau.O Romas akivaizdus gyvenimo nevykėlis,kompensuojantis žemą IQ susireikšminimais anoniminiame forume.
straipsnis „The New York Times“ komentuotas jau 2005m.
http://www.konferencijos.lt/pipermail/radio/attachments/20051126/58…
Nesigilinant, ar jis iš tikro buvo skelbtas „The New York Times“, pakanka „paguglinti“ ten minimus filologus/lingvistus – pasirodo, visi jie gyveno ir minimus darbus skelbė XIX amž. viduryje-pabaigoje.
Tiesiog laikraštininkai pasigriebė prieš pusšimtį metų skelbtą patriotinį straipsnį, parašytą remiantis dar beveik šimtmečiu senesniais duomenimis.
Gaila tik kad prieš straipsnį skelbiant lietuvių kalba nebuvo išsiaiškinta straipsnio kilmė…
Gerbiamas Viktorai, nežeminkite savęs veldamiesi į bevaises diskusijas su tuo r – lenkų šovinistu. Jis nepripažįsta jokių logiškų teiginių, o tik kartoja ir kartoja savo pasakas.
Romai,nususęs lenkiškas šunie,sugebantis tik loti tik smirdėti.Ar tu kada nors surasi,nors vieną aegumentą savo isterikos patvirtinimui?Sakai lietuvių kalba niekam tikusi?Tai pirmyn,pateik argumentus,ką sakė negero apie lietuvių kalbą Kantas,Toporovas,Stangas,Šafarikas,Dini ar kiti kalbininkai ,filologai.Bet gal šių visoje Europoje žinomų mokslininkų nuomonė tau nieko nereiškia?Tai ir Lenkijoj kalbininkų nemažai-de Courtenay,Otrębski,Wierzbicka,Szafarewicz ir daugybė kitų.
O gal tu mazochistas?Gal tau patinka kentėti,kai į tave,kaip į grindų skudurą valosi kojas?Kai valosi tuo pačių kojas ir į Lenkiją,kurią čia tu taip apgailėtinai atstovauji savo neišmatuojama arogancija ir absoliučiu nieko nežinojimu,nežinai net Lenkijos istorijos.Ką gi,kentėk toliau,pats pasirinkai,demonstruodamas totalinį intelekto nebuvimą.O aš su malonumu sukišiu tau snukin tavo paties šūdus,matyt su tavim darausi sadistu.
Romai,kur pateriojai kitas vardo raides?Ar valdžia nuėmė už visišką impotenciją ir debilumą,kai nesugebėjai nei atsakyti į mano klausimus,nei dalyvauti diskusijoj?Aš įpratęs,kad lenkai sugeba tik išspjauti šūdo gabalą ir po to dingsta,kaip sliekai eketėj.Bet tikėjausi,kad tu,kaip lietuvis,žinai ką sakai ir sugebi argumentuoti.Deja,tu tik lenkas,dingsti kaip bailus kiškis po kiekvieno mano atsakymo arba klausimo.
Vėl užduodu tau klausimų:1.Lenteles LUPO,ar gražiai tvarkingai NUKABINO?
2.Tavo pasibaisėtina lietuvių kalba verčia mane paklausti,gal nežinai,kuo skiriasi LUPO nuo NUĖMĖ,NUKABINO?Jeigu LUPO,tai su gabalu sienos,jeigu NUKABINO,tai jokių žymių neliko.
3.Ar lupo LENTELES,ar nuėmė VIENĄ lentelę?Kuo skiriasi viena LENTELĖ nuo daug LENTELIŲ,tai net lenkas turėtų atskirti,reiškia tu meluoji.
4.Ar žinai,kad televizija atsiklausė namo šeimininko ir gavo jo leidimą lentelės nuėmimui?
Tikiuosi,kad nedingsi,kaip bailus lenkas,o atvirai,kaip lietuvis,atsakysi į klausimus.
To: r
koks tu tamsta apgailėtinas (-a) …. 🙂
Vajė kaip gražiai čia apie Lietuvių kalbą parašyta :). Linkėjimai iš Lietuvos 🙂
Dabar apie straipsnį.Didelis AČIŪ už jį redakcijai ir straipsnyje cituotiems garbingiems mokslo vyrams,šlovinantiems lietuvių kalbą.Kai kuriuos pasisakymus esu skaitęs,kai kuriuos perskaičiau pirmą kartą.Jausmas labai malonus,bet…Niekada,skaitydamas liaupses lietuvių kalbai,neradau nuorodų,kuo tos liaupsės paremtos.T.y. kalba šlovinama ne moksliniuose veikaluose,kuriuose nurodoma,kuo toks požiūris paremtas,bet pareiškiama viso labo tik asmeninė nuomonė,o tai yra labai subjektyvus dalykas.Aišku,Immanuelio Kanto nuomonė reiškia labai daug,net ir būdama subjektyvi ir neargumentuota,bet ji tėra TIK nuomonė.
Todėl priimkim šį straipsnį labai atsargiai ir nepulkim į euforiją.
Tegul amerikonai patalpina savo nuomonę apie lietuvių kalbą į kokį nors savo internetinį leidinį Lenkijoj.Įdomu bus pažiūrėti,per kiek minučių straipsnis bus užblokuotas,ar išvis panaikintas.Geras Viernikovskos straipsnis apie Lietuvą išgyveno porą dienų,kol lenkai apsižiūrėjo ir jį prismaugė.Manau,kad iš savo klaidų pasimokė ir sekantis Lietuvą giriantis straipsnis taip ilgai neišgyvens.
Po laidos As myliu lietuva, kur viesai televizijoje lupe lenteles, tai geda buti Lietuviu Lenkijoje.
Jeigu kalba baisiai atsilikusi tai ir reikia uzdazyti kompleksus pasakoms apie kalbos senuma!