Praėjusį sekmadienį (sausio 6 d.) visose krikščionių katalikų bažnyčiose buvo minima Trijų karalių – Viešpaties Apsireiškimo šventė.
Trys karaliai – išminčiai atvyko iš Tolimųjų Rytų į Betliejų pagarbinti gimusio kūdikio. Jų atneštos dovanos, skirtos Jėzui, turėjo simbolišką prasmę: auksas – kaip Karaliui, mira – kaip mirtingam žmogui, o smilkalai – Jo dieviškumo pripažinimo ženklas. Žinią apie Dievo Sūnaus gimimą išminčiai išgarsino po tolimus kraštus. Ji vis dar tebesklinda.
Šventės atributas ir simbolis – šventinta kreida, kuri dalijama tą dieną bažnyčiose. Ja tikintieji savo namų duris (durų staktas) ženklina karalių vardų pirmosiomis raidėmis: +K+M+B (Kasparas, Merkelis – Melchioras ir Baltazaras). Yra dar kitas tų raidžių aiškinimas. Lotyniškai jos rašomos CMB. Tai Christus Mansionem Benedicat (Kristus telaimina šią buveinę) akronimas. Tikima, kad šiuo ženklu pažymėtus namus laimina pats Išganytojas. Prie vardų rašomas „pliusas” – tai ne sumavimo ženklas, o kryželis, pabrėžiantis išminčių šventumą. Toks durų ženklinimas liudija, kad tuose namuose gyvena krikščionys. Kam reikalingas viešas tikėjimo demonstravimas? Tai padeda mums stiprinti ir gilinti tikėjimą Dievu: klausome Jo, nors Jo nematome. Išoriniais ženklais išreiškiame tai, ką jaučiame širdyje. Norime, nebijome ir nesigėdijame to liudyti.
(bb), punskas.pl
Vienas atsakymas į “Trijų karalių šventės prasmė”
Komentarai uždrausti.