2013-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė tarmių metais.
Lietuva padalinta į keturis regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Šie regionai vienas nuo kito skiriasi ne tik tam tikrais papročiais, virtuve, bet ir tarme. Žinoma, dabar visi stengiasi kalbėti taisyklingai, todėl tikrąją kraštų tarmę retai beišgirstame. Tačiau Suvalkijos gyventojų šnekta nepamirštama. Daug juokelių apie ją sukurta. Ji pasižymi balsių tęsimu, paryškintais skiemenimis. Suvalkiečius atpažinsi vos jiems pradėjus kalbėti. Ir tada pradedami žerti populiarūs juokeliai. Vienas žymiausių – „du po penkiasdešimt“. Tačiau ar ši šnekta nusipelnė tokių patyčių? Juk kažkada ji laikyta taisyklingiausia Lietuvoje.
Dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai taip pat kalba išskirtinai. Kai kurie žodžiai tuose regionuose įgauna net kitas prasmes, yra trumpinami, tačiau atrodo, lyg to niekas nepastebėtų. Gal dėl to, kad nuolat linčiuojama suvalkiečių šnekta?
Būti suvalkiečiu, dzūku ar bet kurio kito regiono gyventoju, tai lyg vizitinė kortelė žmogui, atvykusiam į kitą kraštą. Todėl turėtų būti parodyta to krašto kultūra, tam tikri tik jam būdingi papročiai ir tarmė. Nereikėtų slėpti savo šaknų vien dėl kvailų stereotipų, kuriuos sugalvojo žmonės, tenorintys iš kitų pasijuokti.
Esame lygūs tos pačios šalies gyventojai. Turėtume priimti vienas kitą tokius, kokie esame, nevaržydami ir nesityčiodami iš mūsų senolių paveldo – vienos iš seniausių kalbų, lietuvių tarmių.
Justina, punskas.pl
Netinkamas,manau,yra Suvalkijos pavadinimas,kuris atsirado maždaug prieš 190 metų Lietuvos žemių okupacijos ir sustiprėjusios polonizacijos laikmečiu įkūrus Suvalkų guberniją.Tai tuomet iš esmės didelis Sūduvos kraštas dirbtinai okupanto padalintas į kelis administracinius regionus.Tad,Suvalkiją, istorinio teisingumo vardan pravartu vadinti SŪDUVA,tiksliau-Vakarų SŪDUVA.O Sūduvos istorinės šaknys,tai Jotvingiai.