Palenkės vaivadijoje įvyko keli rasistiniai incidentai, nukreipti prieš lietuvių, musulmonų mažumas ir žydų simbolius. Ar tai sutapimas? Rugpjūčio vidury ant Orlos miestelyje esančios sinagogos sienos atsirado šūkiai „Lenkija lenkams“, „White Power“, „Jude raus“ ir svastikos.
Vėliau kažkas padegė ir nusiaubė Musulmonų kultūros centrą Balstogėje, o Krynkuose ant šalia sinagogos esančio pašto pastato kažkas pritepliojo „Žydus – į dujų kameras“. Punsko valsčiuje baltais ir raudonais dažais užtepliotos 28 lentelės su užrašais lenkų ir lietuvių kalbomis, o ant lietuviško paminklo kažkas nupiešė Lenkijos vėliavą ir kalaviją laikančios rankos simbolį.
Analogiškas simbolis atsirado ir ant kelių užtepliotų lentelių. Balstogėje buvo padegtos lenkės ir pakistaniečio šeimos buto durys. Vėliau Punsko valsčiaus Bubelių kaime kažkas sudaužė granitinę memorialinę lentą (skirtą Albino Žukausko 100-osioms gimimo metinėms – red.) ir apliejo raudonais dažais dar vieną lietuvišką paminklą.
„Būtų sudėtinga neįžvelgti šiuose įvykiuose tam tikrų bendrų bruožų, – sako Palenkės vaivados įgaliotinis tautinių mažumų reikalams, sociologas Maciejus Tefelskis. – Sutampa laikas, vieta ir pagrindas – nepalankumas svetimtaučiams.“
Paminklas, ant kurio buvo nupieštas kalaviją laikančios rankos simbolis, yra prie įvažiavimo į Punską, šalia užeigos ir klojimo, kuriame kasmet vyksta klojimo teatrų festivalis. Didžiulis riedulys įamžina pirmojo klojimo teatro vaidinimo lietuvių kalba (kuris, kaip tai buvo įprasta, surengtas būtent klojime) šimtąsias metines. Praėjus metams po paminklo su lietuviškais užrašais atidengimo, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Punsko užeigoje pasirašė Šengeno sutartį. Ši vieta tapo Punsko vizitine kortele.
Paminklas ir dvikalbės lentelės buvo užtepliotos tą pačią naktį. Dvikalbiai kelio ženklai valsčiuje egzistuoja jau dveji metai. „Matyt, atvažiavo dienos metu, įsidėmėjo, kur yra tos lentelės, ir naktį sugrįžo su purškiamų dažų balionėliais“, – sako viršaitis Vytautas Liškauskas.
Ir viršaitis, ir Lenkijos lietuvių draugijos vadovas Algirdas Vaicekauskas, abu lietuviai, yra įsitikinę, kad tai ne vietos lenkų darbas. Abu jie sako, kad valsčiuje, kuriame gyvena 25 proc. lenkų, nekyla jokių tautinių konfliktų.
Punske gyvenantys lietuviai siūlo viršaičiui atsisakyti dvikalbių vietovių pavadinimų lentelių tiesiog dėl šventos ramybės. Viršaitis svarsto tokį žingsnį. „Man būtų gaila atsisakyti tų lietuviškų lentelių, – sako Seimo narys, priklausantis valdančiajai Pilietinės platformos partijai, Robertas Tyszkiewiczius. – Nevalia priimti tokius sprendimus įsikarščiavus“.
Dabar – tokia gėda
Bielsko apskrities Orlos kaime, ant kurio sinagogos atsirado antisemitiniai užrašai, 80 proc. gyventojų yra stačiatikiai baltarusiai, likusieji – lenkai. Taip pat ten gyvena keli ukrainiečiai ir armėnai. Žydai ten negyvena nuo 1942 metų, nors prieškariu jie sudarė 75 proc. vietos gyventojų. Žydų palikimo apsaugos fondui priklausanti apšiurusi sinagoga buvo prikelta antram gyvenimui Mareko Chmielewskio pastangomis. Sinagogoje surengta Orlos kaimo gyventojų (dauguma žydų) šeimų padidintų nuotraukų retrospektyva. M. Chmielevskis organizuoja Orlos kultūros katilo susitikimus, Vakarų Europos žydų jaunimo susitikimus.
(Bus daugiau)
lrytas.lt
