EKONOMIKA
Du kartus mažesnės namų ūkio pajamos ir santaupos, 400 litų mažesnis vidutinis atlyginimas nei Vilniuje – su tokiu atotrūkiu nuo sostinės tenka taikstytis Šiaulių ir Panevėžio miestų gyventojams. Panevėžio verslininkai ir savivaldybės atstovai teigia, kad kadaise Aukštaitijos regiono pramonės flagmanu buvęs Panevėžys dar nepasmerktas išsivaikščioti. Miestas turi sėkmingai dirbančių pramonės įmonių, šalia jų kuriasi smulkesnės. Tačiau panevėžiečių pajamos, apskaičiuotos sudedant miesto gyventojų darbo užmokestį ir pagrindines socialines išmokas ir šią sumą padalijant iš miesto gyventojų skaičiaus, rodo, kad žmonės gyvena skurdžiai.
Finansų ekspertų duomenimis, vienam miesto ir rajono gyventojui per metus vidutiniškai tenka vos 7,5 tūkst. litų. Nesunku padalinti iš 12 ir įsitikinti, kad išgyventi mėnesį tenka 625 litai. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis panevėžiečių amžius yra 40,5 metų. Vidutinis kaunietis – ne jaunesnis, bet Panevėžys per pastaruosius šešerius metus paseno labiausiai, net 2,3 metų. Aukštos kvalifikacijos specialistai, jaunimas ir jaunos šeimos emigruoja, lieka Vilniuje. Kodėl sunyko Aukštaitijos regiono centras ir kokie proveržiai jam vėl leistų suklestėti, „Respublika“ klausė verslininkų ir ekonomiką bei finansus kuruojančių savivaldybės darbuotojų. „Nykstanti Aukštaitija nepraranda optimizmo“. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Kol naftos kainos tebečiuožia žemyn, degalų pardavėjai strimgalviais atsikrato brangesnių degalų likučių. Todėl atrodo, kad kai kuriose degalinėse, ypač pasienyje, dedasi protu sunkiai suvokiami dalykai. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Akmenės rajone esanti „Kvistijos“ tinklo degalinė benziną pardavinėjo po 4,42 lito už litrą, visoje Lietuvoje – apie 30 centų brangiau. Tiek pat Akmenėje buvo prašoma ir už litrą dyzelino. Kainų svyravimai, nors ir mažesni, pastebėti ir kai kurių kitų tinklų degalinėse. „Skubame išparduoti likučius. Kai taip krinta naftos kainos, degalų atsivežame ne daugiau kaip 2-3 dienoms“, – paaiškino lietuviško degalinių tinklo „Kvistija“ vadovas Virgilijus Eidimtas. Naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ skelbiama didmeninė benzino kaina nusmuko iki buvusios metų pradžioje. Dyzelino didmeninė kaina nukrito žemiau 4 litų ribos prieš savaitę. Tokių žemumų šiais metais dar nebuvo. Kainos mažmeninėje rinkoje turėtų mažėti ir toliau. Banko DNB vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus įsitikinimu, pinganti nafta – geriausia naujiena šį pavasarį ir vasarą. „Degalinėse – išpardavimas“. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas trečiadienį pristatė šalies finansinio stabilumo apžvalgą. Joje nurodyta, kad „Snoro“ banko bankroto poveikis šalies finansų sistemai buvo trumpalaikis. „Penkto pagal dydį ir trečio pagal indėlius banko bankrotas tikrai negalėjo nepaveikti mūsų finansų sistemos, tačiau skaičiai, reakcijos rodo, kad poveikis buvo trumpalaikis, o šiuo metu to poveikio nebėra“, – sakė banko vadovas. V. Vasiliausko teigimu, šiuo metu finansų sistema veikia be sutrikimų ir yra pasiruošusi naujiems išbandymams. Tačiau finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, neretai LB vertinimai yra perdėm optimistiški.
„Tokia ataskaita buvo paskelbta ir pernai. Joje buvo rašomi panašūs optimistiniai dalykai, bet žinome, kas atsitiko lapkričio mėnesį. Ir dabar įvertinta, kad blogiausiu atveju bankų kapitalizacijai padidinti reiktų 260 mln. litų. Tačiau „Snorui“ kapitalo pritrūko nuo 3 iki 4 mlrd. litų. Galime įsivaizduoti, kokia yra rizika, jei sugriūtų koks nors kitas bankas. Rizikos, kurios įvardytos LB apžvalgoje, nėra išsamios. Ir tie dalykai gali kartotis. Mes nematome, kokie yra kitų bankų paskolų portfeliai. Jei paaiškėtų, kad ir ten trūksta kelių milijardų, tai jau sukeltų rimtas problemas“, – sakė S. Jakeliūnas. Iki šiol pinigų iš „Snoro“ negali atgauti per 18 tūkst. kreditorių. Dalis jų įsigijo „Snoro“ indėlių sertifikatus, kurie valstybės nebuvo apdrausti. S. Jakeliūno teigimu, tokie pavyzdžiai rodo, kad valstybė nepakankamai saugo nepatyrusius investuotojus.
Ekonomistui nuostabą kėlė ir tai, kad centriniam bankui patikėtos ir vartotojų teisių apsaugos, ir bankinio sektoriaus priežiūros funkcijos. „Vienu metu ginti vartotojų teises ir užtikrinti bankų stabilumą – tai užprogramuotas interesų konfliktas“, – sakė finansų analitikas. „V. Vasiliauskas užsidėjo rožinius akinius“. VAKARO ŽINIOS
VERSLAS
Jauni kauniečiai Diana ir Darius Skurdeliai, tik prieš mėnesį pradėję savo kepykloje „Murklio kepyklėlė“ prekybą ir dar nespėję nieko uždirbti, jau sulaukė tiek tikrintojų vizitų, kad išsigando, jog vos pradėję verslą turės bankrutuoti. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Arturas Mackevičius tvirtina, kad po Vyriausybės duotų pažadų mažinti naštą verslui verslininkai iš pradžių pajuto palengvėjimą, bet vėliau juos užgulė dar didesnė biurokratinė našta. „Labiausiai smogė mokestiniai pakeitimai ir veiklos ribojimai. Kadangi esu Kauno verslininkas, žinau, kad Kaune, tarkim, kioskininkams buvo pasakyta, jog alumi jie galės prekiauti 3 valandas per parą. Pasityčiojo pusę metų ir vėliau pribaigė pagal bendrąjį Lietuvos įstatymą – neleido alumi prekiauti iš viso. Verslininkai dėl kritusios apyvartos turėjo nutraukti veiklą. Kitas sprendimas – miestas nebepratęsė žemės nuomos sutarčių. Tai dar vienas būdas „išgenocidinti“ smulkiuosius. Paskui buvo įvesti atstumai iki prekybos centrų, kad smulkieji nebūtų įsileisti į jų teritoriją.
Dar viena nauja nesąmonė – sugalvota, kad verslininkai, turintys nors kiek darbuotojų, turės mokytis, kaip savo aveles išsaugoti sveikas. Tie mokymai vyks apie savaitę ir kainuos brangiai, o kelios firmos, rengiančios darbo saugos mokymus, užsidirbs. Bus trukdomas laikas net ir seniai dirbantiems verslininkams. Vienu žodžiu, mokys to, ką ir taip mokame“, – sakė A. Mackevičius. Pasak jo, neseniai Teisingumo ministerija buvo sukvietusi tikrintojus ir aiškino, kad turi būti vykdoma prevencija, auklėjami, bet ne baudžiami verslininkai, kad kuo mažiau verslas būtų trukdomas. „Tačiau mažos Kauno kepyklėlės atvejis rodo, kad niekas nepasikeitė. Tikrintojų piktdžiuga naikinti smulkiausius darinius tikrai juntama. Gal ji susijusi ir su tuo, kad tikrintojai turi giminių, draugų, kuriems reikia atsikratyti konkurentų. Tai rodo: kad ir kiek juos mokysi, tikrintojai nesuinteresuoti, kad verslas išliktų“, – tvirtino A. Mackevičius. „Tikrintojų jau daugiau nei verslininkų“. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų komitetas kol kas negali atsakyti, kas mieste yra atsakingas už žmonių gyvybei grėsmę keliančių cheminių medžiagų paėmimą, transportavimą, saugojimą ir utilizavimą. „Anksčiau neteko susidurti su šia problema, kol praėjusį mėnesį Kapsų gatvėje nebuvo rasta cezio kapsulių. Tada specialiosios tarnybos atsisakė jas išgabenti ir saugoti. Šį svarbų klausimą būtina išspręsti kuo skubiau“, – sakė savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Gediminas Jankus. Miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su „Kauno švara“ tik dėl naftos produktų ir gyvsidabrio saugojimo, kitų neatpažintų cheminių elementų saugoti ji negali. Atsakomybės kratėsi ir Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Gegužės viduryje gavus pranešimą apie Žaliakalnyje rastas cezio kapsules, ant kojų buvo sukeltos specialiosios tarnybos. Cezis – pavojinga cheminė medžiaga, galinti skleisti radiaciją, todėl prie namo Kapsų gatvėje net buvo uždarytas eismas. „Nežino, kur dėti pavojingas chemines medžiagas“. KAUNO DIENA
Klaipėdiečius ketvirtadienį stebino po miestą bėgiojantis jaunas stirninas. Vakarop jis įpuolė į Danės upę, o nuo tragiško likimo gyvūną išgelbėjo tik neabejingi praeiviai – stirninas buvo sučiuptas visai šalia upės žiočių. Besiblaškantį ir sužeistą laukinį gyvūną laikantys klaipėdiečiai skambino gyvosios gamtos aplinkosaugininkams, tačiau šie atvažiavo tik po pusvalandžio. Stirninas iškeliavo į veterinarijos kliniką, iš kur pasveikęs bus paleistas laisvėn. Atvykusio specialisto nuomone, karštakošis keturkojis gali būti apie 3 metų amžiaus, o mieste jis siautėja nebe pirmą kartą. VAKARŲ EKSPRESAS
(ELTA)