EKONOMIKA
Didžiausių Lietuvos universitetų atstovai nerimauja, jog greitu laiku galime pritrūkti informacinių technologijų specialistų. Valstybės lėšomis paruoštus darbuotojus „nusiurbia“ didžiosios užsienio kompanijos. Politikai teigia, kad už Lietuvos pinigus parengti specialistai kelią kitų valstybių ekonomikas, tuo tarpu mes už tai dar ir primokame. „Paruošiame gerų IT specialistų, bet pagal rinkos poreikį jų nepakanka. Dažnai būna, kad skambina įmonės ir prašo rekomenduoti studentus. Studentų ieškoma ne trumpalaikiam, o pastoviam darbui“, – „Vakaro žinioms“ teigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto atstovas Linas Bukauskas. VAKARO ŽINIOS
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius profesorius Antanas Čenys „Vakaro žinioms“ tvirtino, jog į Lietuvą ateinančios kompanijos šluote šluoja vietinius specialistus. „Dar du „Barclay“ iššluotų IT specialistų rinką Lietuvoje. Tai tikrai nebūtų gerai, nes tokie specialistai reikalingi ir valstybinėse įstaigose, ir privačiose. Jei atvažiavusios užsienio firmos labai sukels algas, tai mokėsime mes visi. Problema tampa nepakankamas paruošiamų specialistų skaičius“, – sakė jis. VAKARO ŽINIOS
Seimo Švietimo komiteto nario Vydo Gedvilo nuomone, šiuo metu Lietuva už mokesčių mokėtojų pinigus ruošia specialistus užsienio korporacijoms už tai nieko negaudama: „Dabar yra taip, kad už biudžeto pinigus ruošiame specialistus. Juos įdarbina lengvatinėmis sąlygomis Lietuvoje veikiančios didžiosios užsienio kompanijos, kurios moka mokesčius ne Lietuvai, o savo valstybėms, o mes iš to praktiškai nieko negaunam. Dirbame jiems.“ VAKARO ŽINIOS
„Didžiosios užsienio kompanijos Lietuvai nemoka net mokesčių nuo savo pelno. Šie pinigai keliauja jų motininėms valstybėms. Blogiausia, kad tas pats „Barclay“ mums buvo pristatytas kaip ypatingos svarbos dalykas. Mes net primokėjome, kad jis ateitų į Lietuvą. O dabar paaiškėjo, kad šis bankas kelis metus dalyvavo finansinėse avantiūrose.“,- sako Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės akto signataras. VAKARO ŽINIOS
Remiantis faktais galima daryti išvadą, kad koncernas „MG Baltic“ nemokus ir nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku. Nuo 2007 m., kai su buvusio Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininko Liutauro Varanavičiaus pagalba gavo 46 mln. litų kreditą Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro vardu, koncernas „MG Baltic“ užstatė savo turtą – 12 ha žemės. Praktiškai šiuo kreditu koncernas buvo išgelbėtas nuo bankroto.Vis dėlto paskolos gavėjai nesugebėjo sumokėti nei 5 mln. litų palūkanų, nei 2 mln. litų delspinigių.Už tai Ūkio bankas perėmė iš jų užstatytą žemę, bet jo darbuotojai susidūrė su šantažu ir spaudimu, o banko savininkai sulaukė paties „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus grasinimų. KAUNO DIENA
„Anksčiau galvojau: keista, kodėl jų veikloje atsiranda lavonų – tas pasikorė, tas nusišovė, tas buvo nunuodytas,ano žmona nukrito nuo laiptų. Bet dabar man tapo aišku, kad čia natūralūs procesai jų veikloje – psichiškai nesveikų žmonių nesveikos ambicijos“,- komentuoja Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas. KAUNO DIENA
ENERGETIKA
Buvęs Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys, dabar vadovaujantis Žaliosios politikos institutui, teigia, esą naujoji VAE bus įjungta į Rusijos energetinį žiedą, su kuriuo Lietuvos energetikos sistema iki šiol glaudžiai susijusi. „Šita elektrinė, pastatyta už Lietuvos pinigus, Lietuvos žmonių išlaikoma, gamins elektrą visam didžiajam Rusijos žiedui. Rusijai tai yra labai gerai. Kuo daugiau galingų elektrinių sistemoje, tuo sistema stabilesnė, patikimesnė, tuo daugiau elektros energijos Rusija per šią sistemą gali transportuoti į Vakarus“, – prieš kurį laiką kalbėjo L. Balsys. Anot jo, šiuo metu populiarus argumentas, esą Rusija nenori, kad Lietuva pastatytų atominę elektrinę, neatitinka tikrovės. „Netiesa. Aš negirdėjau iš Rusijos jokio oficialaus pareiškimo prieš mūsų elektrinės statybą. Čia tik kai kurie Lietuvos politikai sako, kad Rusija sako. Mūsų VAE iš tikrųjų Rusijai yra naudinga“, – aiškino L. Balsys. VAKARŲ EKSPRESAS
Kaista atmosfera dėl daugiabučių šilumos punktų priežiūros. Šiauliuose savo spynas ant punktų durų kabina nauji prižiūrėtojai, o šilumos tiekėjai – bendrovė „Šiaulių energija“ dėl to kreipėsi į policiją. Gyventojai piktinasi, jog jų nuomonės niekas neklausia. Bendrovės „Šiaulių energija“ komercijos direktorius Gintautas Šablinskas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog bendrovės darbuotojai dėl pakeistų spynų nebegali patekti į šilumos punktų patalpas 17-oje daugiabučių namų. Konkurencija dėl šilumos punktų prasidėjo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
FINANSAI
Norint įsigyti Didžiosios Britanijos svarą sterlingų – teks pakloti net 4,44 lito (beveik 10 proc. daugiau nei sausį). Nepadoriai pakilo ir JAV dolerio kursas – iki 2,75 lito. Tik euras Lietuvoje stabilus – 3,45 lito. Bet tas „stabilumas“ per euro krizę iš tiesų smukdo mūsų ekonomiką. Negi net pačiomis žalingiausiomis Lietuvai aplinkybėmis politikai nesiims iniciatyvos atsieti litą nuo euro? Apie tai vakar ilgokai diskutuota naujienų agentūroje ELTA prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo. Ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas Gylys siūlo nesukeliant panikos pagalvoti, ar Lietuvai apskritai prasminga eiti į euro zoną, ar mūsų joje kas nors laukia, ir ragina pagalvoti apie visai kitokią valstybės finansų strategiją. „Ar mes taip ir stagnuosime vaidindami, kad mūsų laukia euro zonoje? Jeigu atsakome, kad mūsų nelaukia, tada galvojame, ar yra kokių nors alternatyvų. Receptų šiandien nenoriu siūlyti. Galvoti tikrai reikia“, – kalbėjo P.Gylys. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atidarytas naujas „Heidelbergcement Klaipėda“ cemento logistikos, fasavimo ir prekinio betono gamybos terminalas. „Tai naujas ir modernus terminalas, kuriame cementas bus fasuojamas ir su automatizuotos linijos pagalba bus užtikrinamas sklandus biraus cemento tiekimas“, – teigė UAB „Heidelbergcement Klaipėda“ generalinis direktorius Povilas Bradulskis. Į naująjį terminalą, kuris galės gaminti prekinį betoną bei tiekti apie 100 tūkst. tonų biraus cemento, 50 tūkst. tonų fasuoto cemento, investuota 10 mln. litų. P. Bradulskio teigimu, investicijos turėtų grįžti per artimiausius penkerius metus. Įmonė jau pradėjo betono gamybą. VAKARŲ EKSPRESAS
Lietuvoje klesti nedarbas, tačiau įmonėms tenka samdyti užsieniečius. Pavyzdys – Klaipėda, kurioje dar nuo sovietmečio gyvuoja laivų remonto verslas. Tik pačių remontininkų tenka dairytis net Kinijoje. Jeigu Vakarų laivų gamykloje (VLG) staiga sumanytų įsidarbinti 200 kvalifikuotų specialistų, visi jie iškart būtų priimti išskėstomis rankomis. Tačiau dėl nedarbo nuolatos verkšlenantys lietuviai ieško kitokios veiklos arba išvyksta į kitas ES šalis. Nebeužtenka gerų darbuotojų, nors laivų remontininkus rengia Klaipėdoje veikianti profesinė mokykla. „Šiuo metu galėtume priimti į darbą apie 200-250 specialistų, kad ir užsieniečių, tačiau ir jie prie gamyklos vartų nestovi“, – kalbėjo VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Prieš septynerius metus laivų korpusų montuotojai ir suvirintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, suvilioti didesnio uždarbio, masiškai patraukė į Skandinavijos kraštus. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Lietuvoje centralizuojamas greitosios medicinos pagalbos (GMP) teikimas. Tačiau rajonai neskuba išvaikyti savų dispečerių ir šias funkcijas atiduoti apskritims. Sveikatos apsaugos ministerija iškėlė ultimatumą – nefinansuos paslaugų, jei rajone yra mažiau nei 2 greitosios pagalbos medikų brigados. Jau nuo sausio mėn. 1 d. šalyje vietoj 56 GMP dispečerinių turėjo likti 10. Apsirūpinti dispečerinėms ir „greitukėms“ reikalinga įranga GMP įstaigos privalo savo lėšomis, o investicijoms kompensuoti ministerija šiek tiek padidino balų skaičių vienam gyventojui. Pagal šį balą ligonių kasos skiria finansavimą GMP stotims. Tačiau padidinto finansavimo jos gali tikėtis tik įdiegusios centralizuotas dispečerines. Vis dėlto rajonų savivaldybės pulti prie SAM brukamo gėrio neskuba. Tuomet SAM griebėsi šantažo – arba centralizuojatės iki rugpjūčio 1-osios, arba ligonių kasos nefinansuos skubios pagalbos tose savivaldybių įstaigose, kur ją teikia mažiau nei 2 medikų brigados. Tokių savivaldybių Lietuvoje šiuo metu yra net 17. RESPUBLIKA
Greitos ir paslaugios padavėjos, mandagūs barmenai neriasi iš kailio, kad tik uždirbtų kuo daugiau arbatpinigių. Atlikus nedidelį tyrimą paaiškėjo, kad arbatpinigiai dažniausiai viršija atlyginimą. Darbdaviai tuo naudojasi – moka padavėjams mažus atlyginimus. Kol kas arbatpinigiai kavinių ir barų darbuotojams – pagrindinis pajamų šaltinis. „Dirbu tikrai tik dėl „arbatos“, – atlyginimas menkas, siekia pusę tūkstančio litų, o kai žmonių yra, galiu susirinkti daugiau nei šimtą litų papildomai“,- pasakojo padavėja. Arbatpinigiai padeda išgyventi. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
RŪPYBA
„Visi jie – mano vaikai“, – sako globėja Ona Jogienė. Šiuo metu ji kartu su vyru Stanislovu augina trylika vaikų, nuo kurių nusigręžė juos pagimdę tėvai. Ir nė vienam jų nepristinga meilės. Šilutės rajone, Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, esančiame Grygališkės kaime Onos ir Stanislovo Jogų namų durys, tikėtina, niekada neužsiveria. Jogų šeimynai oficialus pavadinimas – „Vaikiškos svajonės“ – buvo suteiktas pernai. Pirmieji globotiniai buvo trys kaimynų vaikai. Jie pas Jogus apsigyveno tarsi nejučia, palikę savo namus, kuriuose netrūko nei degtinės, nei barnių, nei bado. Šiuo metu „Vaikiškose svajonėse“ duona, darbais ir džiaugsmais dalijasi trylika globotinių. Vyriausiajai jų, Viktorijai – septyniolika. Mažiausioji, Adrija, neseniai persirito per metus. VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Kadangi ši vasara per daug nelepina šiltais orais, dviračių išnuomojama mažiau nei praėjusiais metais. Užtat populiarėja elektriniai dviračiai ir motoroleriai, teigia verslininkai. Motorolerius įmonė „Kemi“ nuomoja jau penkerius metus. Serviso darbuotojas B. Kalendra džiaugiasi, kad per tiek laiko nepasitaikė vagysčių. „Būna, kad apibraižo motorolerio šonus ar sudaužo veidrodėlius krisdami, tačiau tai nebūna dideli nuostoliai“, – pasakoja jis. Dviračių nuomos įmonės „Du Ratai“ darbuotoja teigia, kad didžiausia problema nuomojant dviračius – blogos oro sąlygos. „Užsieniečiai mėgsta keliauti bet kokiu oru – svarbu turėti tinkamą aprangą. Lietuviams to noro trūksta, todėl daugiausiai klientų turime saulėtomis, šiltomis dienomis“, – sakė ji. Kadangi ši vasara per daug nelepina šiltais orais, dviračių išnuomojama mažiau nei praėjusiais metais. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Kaip ir buvo žadėta, Klaipėdos savivaldybė ruošiasi išsidalinti likviduojamos bendrovės „Poilsio parkas“ turtą. Likviduojama UAB „Poilsio parkas“ šių metų birželio 15 d. perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn koncertų estradą. Dabar dalį jos kartu su kiemo aikštele ruošiamasi perduoti valdyti biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centrui Žvejų rūmams. „Perdavus šį turtą Žvejų rūmams ši įstaiga, bendradarbiaudama su kitomis biudžetinėmis įstaigomis, galės Vasaros estradoje organizuoti įvairius renginius, šventes, tad būsime užtikrinti, kad ten vyks kultūrinė veikla“, – pabrėžė savivaldybės Turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Edvardas Simokaitis. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ