EKONOMIKA
Paslapčių grifais dangstoma UAB VAE, turinti statyti naują Visagino atominę elektrinę (VAE), leidžia sau milijonus litų be jokių konkursų skirti užsienio konsultantams. UAB VAE šių metų birželio pabaigoje sudarė keturias sutartis, kurių vertė – apie 20 mln. litų. Be konkurso įsigyta konsultavimo, tyrimų ir viešųjų ryšių paslaugų net už 9,4 mln. litų. Apie 8 mln. litų pažadėti Didžiosios Britanijos įmonei „NM Rothschild & Sons Ltd.“, kuri UAB VAE teiks verslo konsultavimo ir finansinio patarėjo paslaugas. Užsienio teisininkų ir konsultantų darbo vaisiai šiandien akivaizdūs – IAE uždarymo procesas beviltiškai vėluoja, panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerių tiekimas sustojęs. Vakar duodamas interviu Žinių radijui premjeras Andrius Kubilius stengėsi pateisinti UAB VAE ir IAE, leidžiančias lėšas užsieniečiams be jokių konkursų. „Iš tikrųjų tai yra labai stambūs projektai, kur reikalingos aukščiausios rūšies paslaugos, ar tai būtų teisininkų, ar kitų ekspertų, – sakė A.Kubilius. – Šioje vietoje kartais tik vienetinės kompanijos tokias paslaugas ir gali suteikti pagal savo patirtį, kvalifikaciją“. RESPUBLIKA
„Mano nuomone, yra sudaryta graži iliuzija, kad iš IAE uždarymo ir VAE statybų projektų labai gerai uždirbs Lietuvos verslas. Taip nebus – nei mūsų įmonės ką nors uždirbs, nei Visagino žmonėms bus prikurta naujų darbo vietų. Kaip gali uždirbti lietuviai, jeigu IAE uždarymas yra Vokietijos ir Rusijos, o VAE statybos – Japonijos ir JAV projektai? Lietuviai bus vien aptarnaujantis personalas, kuriam teks tik trupiniai.“,- „Respublikai“ sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. RESPUBLIKA Lietuvos sveikatos biudžeto lėšų auditą atlikusi Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai audito medžiagą, kurioje matyti Valstybinės ligonių kasos (VLK) darbuotojų nusikalstamos veikos požymių perkant Europos sveikatos draudimo korteles. Atlikusi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) auditą, Valstybės kontrolė dėl PSDF biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pareiškė tik sąlyginę nuomonę. Mat, pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, nebuvo gauta dokumentais paremtų įrodymų apie tikrąjį lėšų poreikį ir išlaidų pagrįstumą. „O analizuojant Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiagą perdavėme Generalinei prokuratūrai“, – sakė G.Švedienė. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Šiauliečiai gali tikėtis pigesnės šilumos. Vakar bendrovė „Šiaulių energija“ surengė termofikacinės elektrinės atidarymo iškilmes. Jėgainėje deginamas biokuras elektrai ir šilumai gaminti. Šiauliečiams meras Justinas Sartauskas žadėjo: „Bent laikinai šiluma pigs“. Bendrovės „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis pabrėžė: „Vėl sugrįžtame prie vietinio kuro“. Naujoji jėgainė gamins 11 MW elektros ir 35 MW šilumos. Įgyvendinusi šį projektą įmonė biokuru pakeis 30-40 procentų šilumai gaminti įmonėje deginamų gamtinių dujų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kauno valdžios vilkinami sprendimai dėl Termofikacijos elektrinės akcijų pardavimo kelia įtarimų, kad miesto šilumos gamybos ūkyje tikroji konkurencija nepageidaujama. Miesto valdžia rado būdą, kai atidėti sprendimą dėl termofikacijos elektrinės (KTE) ateities. Kol kas labiausiai akivaizdu, kad atsakymas dėl KTE akcijų pardavimo eilinį kartą atidedamas ateičiai. A.Kupčinskas tikino nenorįs blokuoti derybų su „Gazprom“. „Kauno energijos“ savininkas yra miesto taryba, kuri taip pat turi suformuoti savo poziciją. A.Kupčinskas kategoriškai paneigė bet kokias sąsajas su verslininkais ir jų interesais šilumos ūkyje. KAUNO DIENA
Nuo kitų metų pradžios pagal Energetikos ministerijos sumanymą mokesčius elektros energijos sektoriuje iš vartotojų surinks privačios įmonės, tarp jų – ir priklausančios užsienio kapitalui. Didžiausia dalis šių surinktų mokesčių plauks vienai Rusijos ir Lietuvos bendrovei, kurios savininkai siejami su dabartinės valdančiosios koalicijos pagrindine partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais.Kiekvienas elektros vartotojas už kiekvieną suvartotą elektros kilovatvalandę šiemet moka papildomus 7 centus vadinamojo VIAP mokesčio, kuris įtrauktas į elektros kainą.Vyriausybės ką tik patvirtinta nauja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio iš elektros vartotojų rinkimo tvarka jau vadinama neskaidria, nes sukūrė prielaidas nepagrįstai finansiškai praturtėti kelioms bendrovėms ir didinti elektros kainą. LIETUVOS ŽINIOS
ĮMONĖS
Iš Tarptautinio Kauno oro uosto (TKOU) generalinio direktoriaus pareigų traukiasi Arijandas Šliupas. Kas sės į vadovo kėdę – kol kas nežinia. Pats A.Šliupas vengia kalbėti apie savo ateities planus. „Asmeninės priežastys“, – kodėl palieka vadovo postą, paaiškino 38-erių A.Šliupas. TKOU jis vadovavo ketverius su puse metų. Antrasis pagal dydį šalies oro uostas ne vienus metus didžiavosi vis didėjančiu keleivių srautu. Tiesa, pernai ir šių metų pradžioje rezultatai buvo kiek prastesni, mat pagrindinis vežėjas airių bendrovė „Ryanair“ dalį savo maršrutų perkėlė į Vilnių, o dalies išvis atsisakė. Toks A.Šliupo sprendimas Susisiekimo ministerijai nebuvo naujiena – jis nekart buvo užsiminęs besirengiantis permainoms ir turintis rimtų darbo pasiūlymų. LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Vakar į Klaipėdos uoste statomo keleivių ir krovinių terminalo administracinio pastato pamatus įbetonuota atminimo kapsulė. Tikimasi, kad pirmuosius keleivius naujasis terminalas, kainuosiantis apie 200 mln. Lt, aptarnaus jau kitų metų vasarą. Terminalo pirso ir krantinės statybos darbai, kurie atliekami uosto akvatorijoje, Uosto direkcijos užsakymu pradėti 2010-aisiais ir sparčiai juda į priekį. „Šio terminalo atsiradimas Klaipėdos uoste pasitvirtins tik tokiu atveju, jeigu jo operatoriai sugebės pritraukti dar vieną konkuruojančią keltų kompaniją. Tik tada mes galėsime sukurti platesnį įvairių Baltijos jūros uostų susisiekimo maršrutą. Nebūtų prasminga statyti terminalą, pareikalavusį didelių investicijų, vien tam, kad AB „DFDS Seaways“ keltai persikeltų nuo vienų krantinių prie kitų ir neatsirastų naujų keltų linijų“, – sakė E. Masiulis. VAKARŲ EKSPRESAS
Vakar Krovinių ir keleivių terminalo (KKT) statybvietėje įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms. Terminalą valdysianti „Achemos grupė“ vejasi kitą investuotoją – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkciją. Jos lėšomis montuojamas pirsas, prie kurio švartuosis didžiakrūviai laivai. Šio objekto statyba jau artėja į pabaigą. „Ką tik iškrovėme paskutinį laivą su melasa. Senųjų įrenginių vietoje iškils naujų pastatų kompleksas. Mūsų investicija sieks apie 70 mln. litų. Savo darbus baigsime iki kitų metų vasaros“, – sakė Klaipėdos krovinių ir keleivių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas . LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Barkentinos „Meridianas“ paramos fondo direktorius Artūras Žičkus sunerimęs: dvejus metus Kultūros paveldo departamentas (KPD) nenustato burlaivio vertingųjų savybių. O kol tai nepadaryta, negalima laivo iš esmės remontuoti. A. Žičkaus manymu, pirmiausia reikia rasti finansavimo šaltinius barkentinos išsaugojimui, o paskui galvoti apie tai, kas galėtų būti laivo savininkas. Anot jo, fondas yra pasirengęs bet kokioms bendradarbiavimo formoms. Pasak A. Žičkaus, kalbas apie tai, kad burlaivis turi priklausyti savivaldybei, galima vertinti ir kaip siekį užgrobti laivą. Komisijos narys Vidmantas Plečkaitis nemano, kad savivaldybė norėtų prisiimti tokią naštą kaip „Meridiano“ išlaikymą, tai, pasak jo, utopija. Buvo laikai, kai šis burlaivis priklausė savivaldybei, bet paskui, kai vos nenuskendo stovėdamas prie krantinės, jai tapo visiškai nereikalingas. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ