FINANSAI
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ginčijasi su Valstybės kontrole ir ES paramą administruojančiomis institucijomis dėl netinkamai panaudotų maždaug 2 mln. litų 2007-2008 m. perkant greitosios medicinos pagalbos automobilius. Skandalas dėl neracionaliai panaudotų ES ir valstybės biudžeto lėšų kilo dar 2008-ųjų gruodį, kai Valstybės kontrolė, atlikusi SAM vykdytos „Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių parko atnaujinimo 2006-2013 m. programos“ valstybinį auditą, nustatė, kad ministerija per 100 „greitukių“ pirko gerokai brangiau, nei atskiros GMP įstaigos mokėjo už vieną automobilį. Be to, į daugumą mašinų buvo įkomplektuoti automobiliniai kompiuteriai su skaitmeniniu ryšiu ir navigacinės sistemos, kurių nebuvo įmanoma pritaikyti greitosios pagalbos medikų darbe. Kiekvienas toks komplektas kainavo po 31,5 tūkst. litų, o jais buvo aprūpinti 96 GMP automobiliai. Kad ES lėšomis remto projekto vienas iš tikslų iki šiol nepasiektas, pripažino ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
O Valstybės kontrolė šių metų pavasarį konstatavo, kad SAM neįvykdė ir pagal auditorių rekomendacijas prisiimtų įsipareigojimų įdiegti modernią navigacijos įrangą visoje Lietuvoje nuo 2012 m. pradžios. Todėl buvo rekomenduota susigrąžinti iš SAM į valstybės iždą netinkamai panaudotus 2 mln. litų. Tačiau SAM neketina taip lengvai atsisakyti 2 mln. litų. Ministerijos Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad, nepaisant aiškios Valstybės kontrolės pozicijos, diskusija su CPVA, ar projekto tikslai buvo pasiekti ar ne, tebesitęsia. Dėl 4 metus nenaudojamų GMP automobilių navigacinių sistemų ministerija pirštu rodo į niekaip neįsivažiuojantį Bendrojo pagalbos centro traukinį. Šį projektą įgyvendina Vidaus reikalų ministerija. O tai, SAM manymu, leidžia tikėtis, kad atsakomybė už iki šiol nepasiektus projekto tikslus bus kolektyvinė, ir neveikiančiai įrangai išleistus ES milijonus kompensuos pati Vyriausybė. „ES parama tuština iždą“. RESPUBLIKA
Kone pusantro milijono litų – tiek per mažiau nei dvejus metus savo aparatui tobulinti spėjo išleisti liberalcentristo Raimondo Šukio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ji iš pradžių pirko „tobulinimo paslaugas“, po to – „sistemos sukūrimą“. Valdininkai pabrėžia, kad šios sumos semiamos iš Europos kišenės. Bet jų paaiškinimai apie pačias paslaugas ir jų reikalingumą – lyg įrodinėjimas, kad sviestas yra sviestuotas. Tai, kad Europos Sąjungos parama, skiriama valstybės institucijų mokymo ir tobulinimo projektams, yra tikra aukso kasykla įvairioms konsultacinėms įmonėms ir ją skirstantiems valdininkams, – seniai vieša paslaptis. Bet didžiules sumas formaliems renginiams ar valdymo sistemoms kurti išleidžiantys valdininkai tik šypso į ūsą dėl tokio Briuselio dosnumo ir skėsčioja rankomis: „Ką darysi, šie pinigai tik tam skirti, tai ir reikia juos kaip nors išleisti“.
Tipiškas tokio išlaidavimo pavyzdys – Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomas projektas „SAM veiklos analizė, veiklos valdymo (monitoringo) sistemos diegimas“. 2010-2011 metų sandūroje ministerija pagal šį projektą už 745 tūkst. litų įsigijo „veiklos valdymo tobulinimo paslaugų“ iš bendrovės „Deloitte Lietuva“. Be to, pastarosiomis dienomis pasirašyta sutartis su bendrovėmis „Gera Solutions“ ir „Binar Solutions“. Pagal šį susitarimą ministerija už 695 tūkst. litų įsigijo „Veiklos valdymo ir stebėsenos (monitoringo) bei veiklos vertinimo rodiklių efektyvumo informacinės sistemos sukūrimo, diegimo bei naudotojų mokymo“ paslaugų. Oficialus ministerijos atsakymas į „Lietuvos ryto“ klausimus apie tai, kokia tai bus sistema ir ar tokių paslaugų, kaip dabar nusipirkta „sistemai kurti“, nebuvo pirkta anksčiau, taip pat skamba mįslingai. “ Taip tobulinama ne tik SAM, bet ir kai kurios kitos ministerijos. „ES pinigai tirpsta valdžios rankose“. LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos valdžia sudarė galutinį sąrašą miesto gyventojų ir verslininkų, kurie neprižiūri savo nekilnojamojo turto. Planuojama, kad netvarkomam arba apleistam, nenaudojamam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam turtui bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas, o ne lengvatinis 0,3 ar 0,8 proc. tarifas. Šiuo metu sudarytas galutinis 35 apleistų objektų sąrašas. Jis bus teikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri administruoja nekilnojamojo turto mokestį už 2012 metus. Mokestis bus įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą. Tikimasi, kad pritaikius didesnį tarifą sąraše esantys nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai pradės tinkamai rūpintis savo nuosavybe ir apgriuvę pastatai nekels grėsmės visuomenei. Tarp tų, kurie mokės didesnį nekilnojamojo turto mokestį – ir buvusį „Baltijos“ kino teatrą valdanti UAB „Fisanta“, įmonės „FF Lizingas“, „Birių krovinių terminalas“, valstybės įmonė Turto bankas ir kitos. „Sudarytas apsileidėlių sąrašas“. VAKARŲ EKSPRESAS
EKONOMIKA
Karmėlavos ir Ramučių gyventojai, įsikūrę netoli Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ), baiminasi naujo objekto – atliekų ir biokuro deginimo jėgainės. Bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, pasirengusi mesti pirštinę nuo rusiškų dujų priklausomiems šilumos gamintojams ir planuojanti alternatyvias biokuro ir atliekų deginimo elektrines Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus zonose, surengė jau trečią susitikimą su Karmėlavos seniūnijos gyventojais ir bandė juos įtikinti, kad Kauno LEZ planuojama statyti atliekų deginimo elektrinė nekels grėsmės sveikatai. Tačiau į susitikimą atėję apie 100 Karmėlavos, Ramučių, Margavos, Narėpų, Sergeičikų gyventojų nebuvo linkę leistis nuraminami. „Fortum Heat Lietuva“ skelbia, kad per metus jėgainėje būtų sudeginama apie 160 tūkst. tonų gyventojų atliekų ir apie 40 tūkst. tonų – pramonės. Čia pagamintos šilumos užtektų daugiau kaip trečdaliui miesto. Dabar Kauno regione per metus į sąvartyną išvežama 230 tūkst. tonų šiukšlių. Specialistų teigimu, sąvartynai aplinkai kenkia kur kas labiau nei jų perdirbimo gamyklos. „Dėl jėgainės LEZ – emocijų bomba“. KAUNO DIENA
TRANSPORTAS
Streiką paskelbusio Lietuvos laivo „Global 1“ kapitonas Michailas Skvorcovas kaltinamas neteisėtais veiksmais. Dėl Ispanijos uoste nutrauktų laivo iškrovimo darbų jam pareikšta 50 tūkst. eurų pretenzija, pinigus sumokėti reikalaujama iki liepos 25-osios. „Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad praėjusį penktadienį laivo „Global 1“, stovinčio Ispanijos Taragonos uoste, krovos darbai nutraukti todėl, kad laivo savininkas nesumoka įgulai visų pinigų už darbą ir yra jai įsiskolinęs 38 tūkst. eurų. Pagal kolektyvinę sutartį jis buvo įsipareigojęs mokėti įgulai už darbą pasibaigus kontraktui. Kontraktas baigėsi, bet su įgula neatsiskaityta. Praėjusį penktadienį kapitonas M. Skvorcovas sakė, jog įgula įspėjo darbdavį iš anksto, kad jeigu visi pinigai nebus sumokėti iki liepos 20 d., bus stabdomos krovos operacijos.
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) ir Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektorius, šiuo metu dirbantis Londone, Andrejus Černovas pirmadienį sakė, kad „Global 1“ tebestovi tame pačiame Ispanijos uoste, tik yra peršvartuotas kitoje vietoje. Pasak A. Černovo, tokiais atvejais pasaulyje arba laivo savininkas suranda pinigų, arba frachtuotojas sumoka siekdamas kuo greičiau išspręsti tą klausimą. „Reikalavimas kapitonui atlyginti nuostolius yra tik popieriukas, grasinimas. Laivas plaukioja su Lietuvos vėliava, o mūsų šalyje galioja tam tikri teisės aktai. Lietuva yra ratifikavusi konvenciją dėl laivų arešto. Jeigu nors vienam jūrininkui nėra išmokėtas atlyginimas ir jis pateikia ieškinį, laivas gali būti areštuotas net per vieną dieną“, – teigė LJS pirmininkas Petras Bekėža. Jo manymu, laivo įgulai nereikėtų išvykti iš laivo, kol nebus sumokėti pinigai. „Laivo savininkai ėmėsi kapitono šantažo“. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Paskelbus viešąjį konkursą, kviečiantį privačius investuotojus iškeldinti sostinės centre įsikūrusį Lukiškių kalėjimą į Pravieniškes ir administruoti šias patalpas ateityje, sulaukta penkių dalyvių paraiškų. Viešojo konkurso nugalėtojas privačiomis lėšomis turės baigti rekonstruoti laisvus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pastatus ir į juos perkelti kalėjimą iš Lukiškių. Tai turės būti padaryta ne vėliau nei per 3 metus po konkurso, kuris, planuojama, turėtų pasibaigti šių metų rugsėjį. Paraiškas dalyvauti konkurse pateikė 5 bendrovės: AB Panevėžio statybos trestas, „Hanner“, „City service“, „Bendras verslas“ ir UAB „Pilies projektai“. Keturios iš jų pareiškė norą projektą įgyvendinti pagal jungtinės veiklos sutartį – kartu su kitais partneriais.
Kalėjimų departamentas per 2 savaites patikrins, ar potencialūs partneriai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, ir juos atitikusiuosius pakvies per 30 dienų pateikti konkrečius projektus. Tuomet bus išrinktas konkurso nugalėtojas. Preliminariai skaičiuojama, kad maksimali privataus subjekto darbų ir paslaugų vertė per 25 metus galėtų siekti ne daugiau nei 100 mln. litų. „Iškraustyti kalėjimą pageidauja penkios firmos“. RESPUBLIKA
VERSLAS
Per pastaruosius trejus metus Lietuvą investuoti pasirinko ne viena garsi užsienio kompanija, mat svetimiems investuotojams valstybė sumoka už tai, kad šie pas mus steigtų savo filialus. O Ūkio ministerija aiškina, kad nuo 2007-ųjų vietos verslui remti skyrė 5 mlrd. litų, gautų iš ES. Ar tikrai? Vos prieš mėnesį Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu išrinkto Roberto Dargio teigimu, „pati Ūkio ministerija tegul ir komentuoja, iš kur tokie pinigai“.
„Europinė parama, ateinanti infrastruktūrai, technologijoms modernizuoti, yra pernelyg biurokratizuota, apmokėjimas ištempiamas per ilgai. Jei kokia įmonė vykdo projektus su savivaldybe ar kokia valstybės įmone, atsiskaitoma tik per 4-5 mėnesius. O tai stabdo įmonės veiklą, nes ima trūkti apyvartinių lėšų. Trūksta lankstumo, nuo to nukenčia ir pati valstybė, nes tada ir mokesčiai sumokami ne taip greitai, ir mažiau pinigų sukasi ekonomikoje. Be to, kontroliuojančios institucijos už menkiausius žalos nedarančius pažeidimus skiria didžiules baudas, dėl kurių smulkesni verslininkai net gali bankrutuoti. Bendras požiūris į veikiantį žmogų nėra pozityvus. Kitaip tariant, kontroliuojančios institucijos mėgsta parodyti savo galią, o ne padėti verslui“, – „Respublikai“ sakė R. Dargis. Pokalbis su juo – „Valstybė verslui labiau trukdo“. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Lietuvos jūrų muziejuje pasaulį pirmąkart išvydo šiaurinių jūrų liūtų jauniklis. Birželio viduryje atsivestas mažylis jau išmoko plaukioti, o labiausiai mėgsta išdykauti su savo motina. Jūrų liūto tėvai – 21 metų Piratas ir 10 metų jaunesnė Markizė. Pusantro mėnesio mažasis jūrų liūtas sveria maždaug 25 kilogramus. Jis nesitraukia nuo motinos, nuolat lipa jai ant sprando ir lyg nuo kalnelio čiuožia per nugarą ant žemės. Kol kas jie gyvena karantino baseine. Jauniklis patelės pienu mis iki rugsėjo vidurio. „Pagausėjo jūrų liūtų šeimyna“. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ