FINANSAI
Valstybės kontrolė, atlikusi finansinį (teisėtumo) auditą Finansų ministerijoje (FM) ir jai pavaldžiose įstaigose, turėjo priekaištų ir pagrindiniam valstybės pinigų valdytojui, ir svarbiausiam mokesčių prievaizdui – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Valstybės auditoriai priekaištavo ministerijai neužtikrinus, kad Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos namams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos – beveik 1,8 mln. litų – būtų panaudotos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Skirdama lėšas minėtiems subjektams FM nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo. Lėšų gavėjai ministerijai teikė tik apibendrintą informaciją, pagal kurią neįmanoma nustatyti, ar biudžeto lėšos naudotos programos tikslams vykdyti. Valstybės kontrolė taip pat negalėjo patvirtinti, kad FM už suteiktas skolų administravimo paslaugas Turto bankui sumokėjo teisingą sumą – 3,492 mln. litų. Pagrindinė šalies finansų valdytoja FM klaidas pripažino ir žada pasitaisyti. Tuo tarpu FM pavaldi Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios veikloje valstybės auditoriai rado pažeidimų, ginasi, kad elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus. „Net Finansų ministerija nesusiskaičiuoja“. RESPUBLIKA
„Mokėjome 9,7 proc. už kreditą tuo metu, kai prezidentė sakė mums, kad negalime demonstruoti savo, sušvelninsiu žodį, neįgalumo. Galėjome eiti į Tarptautinį valiutos fondą, nes padarėme viską taip, kaip reikia. Bet pasiskolinome kelis kartus brangiau, ir tai didino skolą. Aišku, komerciniai bankai išlošė. O mokesčių mokėtojai pralošė. Lietuvoje apie tai nediskutuojama. Ir šiandien iki galo nežinome, kiek tai kainuos skolos požiūriu, nes tik viešiesiems finansams kainuos. Negirdėjau, kad mūsų finansų ministrė viešumoje sakytų, jog „Snoro“ krizė kainavo biudžetui tiek ir tiek. Apie tai nekalbama. Nesame aktyvūs viešųjų finansų aptarinėtojai. Tai pasaulis, manau, yra ant labai rimtų permainų slenksčio. Prasiskolinę ir namų ūkiai, ne tik valstybės, didėja privataus verslo įsiskolinimas. Mes kalbame kol kas apie neišlaidavimą viešajame sektoriuje. Beje, jeigu beatodairiškai kapojame biudžetą, sulaukiame mažiausiai dviejų pasekmių. Viešųjų paslaugų kiekis ir kokybė krinta. Antra, valstybės galimybės teigiamai paveikti makroekonomiką per visuomeninę paklausą sumažėja.
Deja, Lietuvoje apie tai beveik nekalbama, nes dominuoja neoliberali arba fundamentalistinė pažiūra, kad rinka galų gale viską išspręs arba bent jau kietos taisyklės išspręs. Politikais nepasitikime, ir ne be pagrindo. Jie iš tikrųjų priima Dievas žino kokius sprendimus“, – sakė VU profesorius, ekonomistas Povilas Gylys. Gyventi skolon lietuviams tapo įprasta. Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą, nustatė deficito ribą – ne daugiau nei 3 proc. Tai reiškia, kad klimpimas į vis gilesnę finansinę pelkę yra užprogramuotas. Politikai apie skolų grąžinimą apskritai nekalba, o finansinių įsipareigojimų didėjimas kasmet po 3 proc. laikomas normaliu reiškiniu. Kodėl normalu tai, kas prasilenkia su elementaria logika? Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo P. Gylys, taip pat Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas, finansų analitikas Gitanas Nausėda ir žalgirietis Gediminas Jakavonis. „Kodėl Lietuvos biudžetas užprogramuotas su 3 proc. deficitu?“ RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Uostamiesčio politikai neišgirdo klaipėdiečių vairuotojų balso ir patvirtino naują automobilių statymo miesto centre tvarką, pagal kurią nuo kitų metų sausio 1-osios teks mokėti ir už automobilių laikymą kiemuose bei vadinamojoje mėlynojoje zonoje – ten, kur mašinos laikymas iki šiol nieko nekainavo. Be to, miesto valdžia ruošia dirvą apmokestinti ir automobilių stovėjimą pietinės dalies daugiabučių kiemuose. Juose pastatytiems automobiliams galios toks pat valandos tarifas, kaip ir gatvėse: raudonojoje zonoje – 3 litai už valandą, geltonojoje zonoje – 2 litai. Tiesa, daugiabučių gyventojai ir būstų nuomininkai, turintys raštiškas nuomos sutartis, turės teisę vieną automobilį po langais laikyti tik už 5 litų mokestį per metus, o leidimą antrajam galės įsigyti už 250 litų. Taip pat pabrangintas automobilių laikymas žaliojoje zonoje, Melnragės ir Girulių automobilių stovėjimo aikštelėse. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės teigimu, naujoji tvarka sureguliuos transporto srautus bei paskatins klaipėdiečius mieliau naudotis viešuoju transportu. „Politikai palaimino vairuotojų apiplėšimą“. VAKARŲ EKSPRESAS
Prieš du mėnesius prasidėję Kauno gatvių ženklinimo darbai juda vėžlio žingsniu: dalyje didžiųjų gatvių darbai dar neatlikti, kitose net nebus pradėti. Vairuotojai svarsto, kas būtų kaltas, jeigu avarija įvyktų dėl to, kad nesimato eismo juostų? Tačiau pasak Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Degučio, vairuotojai esą patys privalo būti atidesni. „Jie turi vadovautis kelio ženklais, o horizontalus ženklinimas yra tiktai pagalbinis, taip yra parašyta Kelių eismo taisyklėse“, – aiškino G. Degutis. Gatvių ženklinimo darbams laikinojoje sostinėje šiais metais skirta apie 400 tūkst. litų. Pusę šios sumos atriekė miesto savivaldybė, kitą dalį – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tačiau, G. Degučio tikinimu, net ir dvigubai didesnės sumos neužtektų paženklinti visas gatves. Dėl per mažo finansavimo bus paženklintos tik pagrindinės Kauno gatvės. Šiuos darbus planuojama atlikti iki rugpjūčio 1 d. „Juostų dažams ir vėl pritrūko pinigų“. KAUNO DIENA
ĮMONĖS
Įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ suma laipsniškai mažėja. Informaciją apie Lietuvos įmones kaupiančios bendrovės“ „Creditreform Lietuva“ duomenimis, darbdavių skolos „Sodrai“ nuo 2011 m. liepos 23 d. iki šių metų liepos 23-iosios sumažėjo 4,25 proc., iki 212 mln. litų. O ketvirtadienį, liepos 26-ąją, ši suma buvo dar šiek tiek mažesnė – 195,7 mln. litų. Palyginti su liepos 23 d., skolininkų gretos praretėjo, kai kurių likusiųjų sąraše skolos sumažėjo. Tačiau po kiekvieno mėnesio 23-iosios, praėjus savaitei po socialinio draudimo mokesčio mokėjimo termino pabaigos, „Sodra“ turi teisę taikyti prievartines pinigų išieškojimo priemones. Vadinasi, sumažėjusios skolos nebūtinai rodo įmonių gerą valią mokėti mokesčius. Be to, penkioms šiame sąraše esančioms įmonėms pagal susitarimą su „Sodra“ mokesčių mokėjimai atidėti: UAB „Mantinga“ – 314 tūkst. litų, AB „Guartis“ – per 788 tūkst. litų, UAB „Veeko“ – beveik 490 tūkst. litų, AB „Lituanica“ – beveik 470 tūkst. litų, UAB „Terina“ – per 307 tūkst. litų. „Respublika“ pateikia vakar dienos didžiausių „Sodros“ skolininkų sąrašą. „Sodrai“ skolinga net pati „Sodra“. RESPUBLIKA
Dėl Kaune besikuriančio mokslo ir technologijų parko – aistros. Paveldosaugininkai stoja piestu, kad S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje iškiltų antrasis „Technopolio“ pastatas, kuriam ES skiria 11 mln. litų. „Už aerodromo pilna patvorių, tegul ten stato“, – pareiškė Kultūros departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus. Ieškoti vietos patvoryje jis pasiūlė Kauno mokslo ir technologijų parkui „Technopolis“, kuriame kurtųsi eksperimentinės, gamybinės patalpos, laboratorijos – jomis būtų siekiama į Kauną pritraukti inovatyvių įmonių, kurti darbo vietas jauniems gabiems specialistams. 193 ha turinčiame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome jau stovi administracinis „Technopolio“ pastatas. Pasak savivaldybės investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo Vyganto Grinio, jeigu savivaldybės tarybos sprendimą užprotestuos paveldodsaugininkai, į Kauną neateis milijoninės investicijos. „Paveldo sargas siūlo „Technopoliui“ patvorį“. KAUNO DIENA
ŽEMĖ
Grūdų augintojų nuotaika taisosi – vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės – po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės – po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens. Kauno rajone ūkininkaujantis Grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas teigia, kad šalyje jau subrendo žieminiai rapsai, dauguma augintojų juos nukulti planuoja artimiausiomis dienomis. Kauno rajone iš hektaro prikuliama apie 3,5 tonos. Derlius galėjo būti ir geresnis, iki 4 tonų, jei žieminių rapsų nebūtų taip puolę ligos ir kenkėjai. Už rapsus ūkininkai šiemet gaus po 1 600-1 700 litų už toną. Tokių aukštumų rapsų kaina dar nebuvo pasiekusi nė vienais metais. Pernai ir užpernai žieminiai rapsai iššalo, užtat šiemet augintojai turi progą atsigriebti, sušvelninti senus nuostolius.
Žemdirbystės instituto ataskaitose šiemet prognozuojama, kad šalyje iš hektaro bus gauta vidutiniškai po 4,2 tonos kviečių. Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas R. Majauskas teigia, kad tokio derliaus nebuvo nuo 2008 metų. Derlingiausiose žemėse ūkininkai kuls po 7-8, o gal ir 12 tonų. „Jei pasėjamos derlingiausios veislės, kviečiai gerai peržiemoja, gausiai krūmijasi, panaudojamos šiuolaikinės technologijos – 12 tonų iš hektaro yra realybė, ne stebuklas“, – teigia asociacijos vadovas. Suvalkijoje 10 tonų kviečių iš hektaro – jokia naujiena, bet prastesniais metais tenka džiaugtis ir 6-7 tonomis. Tačiau Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos ūkininkai tarsi susitarę tvirtina, kad šiemet per anksti pradėta kalbėti apie neva rekordinį derlių. Rekordus sumenkino per ilgai užsitęsę lietūs. Skaičiuojama, kad dėl lietaus ir smarkaus vėjo išguldyta 20-30 proc. javų. Svorio neatlaikiusias varpas puola ligos. Ūkininkų tvirtinimu, dabar didžiausias rūpestis – ar pavyks išguldytus plotus nuimti. Jeigu ne, skaičiuojama, kad nuostoliai gali siekti 15 proc. „Grūdų rekordai fiksuojami aruoduose“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ