EKONOMIKA
Šiandien, kai trūksta darbo ir tenka krautis lagaminus svetur, vis dažniau kyla klausimas: jeigu nebūtume savo pramonės išdraskę, savo gamyklų išvogę, išparceliavę, įrenginių išvežę į metalą, kaip tuos 700 laivų iš Klaipėdos uosto, galbūt nereikėtų niekur dangintis. Būtų darbo, būtų uždarbio. Buvęs penkių Lietuvos vyriausybių narys Albertas Sinevičius „Respublikai“ sakė, kad ne visos įmonės turėjo perspektyvą išlikti, bet daugelio jų barbariškas sunaikinimas neturi pateisinimo. “ Net išsižiojau išgirdęs, kad 2010 metais Lietuva įsivežė 22 proc. pieno. Lietuva įsivežė pieno! Baisu. Anksčiau gamindavo apie 3 mln. kg pieno, pusę iš jo pagamintų produktų išveždavo, o šiandien pieną išsukame, pasukas išpilame ir vežame gryną grietinėlę į Lenkiją. Iš Lenkijos mūsų žmonės gabenasi sviestą, varškę. Kur logika?“ – sakė Albertas Sinevičius. – „Ką pastatėme? Stadionus kelis pastatėme, bažnyčių pristatėme. Labai lengva sugriauti ir labai sunku viską atstatyti. Sugriovėme linų pramonę, o tai jau tikrai nedovanotina. Visame pasaulyje tik duok liną, iš rankų traukia, o mes juos sunaikinome.“ RESPUBLIKA
Iš Sočyje (Rusija) vykusio tarptautinio geležinkelio verslo forumo grįžęs Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas buvo atviras: strateginiuose geležinkelio žemėlapiuose, jungiančiuose Rytų ir Vakarų valstybes, nei Lietuvos, nei Šiaulių nėra. „Net „Eurovizijoje“ už mus kaimynai nebebalsuoja – tai rimtas įspėjimas“, – mano V. Japertas. Sočyje šiauliečiai pristatė Šiaulių viešąjį intermodalinį logistikos centrą, kuriamą laisvąją ekonominę zoną, akcentavo geležinkelio liniją, einančią per Šiaulius, ir stambų geležinkelio perkrovimo mazgą Radviliškyje. „Šiauliams kuriant viešąjį intermodalinį logistikos centrą trūksta kompetencijos, patirties, todėl dalyvavimas tarptautiniame geležinkelio verslo forume yra be galo svarbus“, – įsitikinęs V. Japertas. Jeigu iš Kinijos per Lietuvą į Šiaurės Europą eitų krovinių srautai, tai labai padidintų šalies bendrąjį vidaus produktą, mano V. Japertas. Lietuva, kaip tranzito šalis, gali būti patraukti optimaliais kaštais. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Septintus metus vykstančiame didžiausiame geležinkelio strategijos renginyje Lietuvai politiniu lygiu niekas neatstovavo – atvyko tik „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Bet į forumą atvyko Europos Komisijos viceprezidentas Siim Kallas, Europos Parlamento transporto ir turizmo komiteto pirmininkas Brian Simpson, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos susisiekimo ministrai, pagrindinių kompanijų, užsiimančių geležinkelio pervežimais, atstovai. „Mūsų ministerijos atsako už atskiras sritis, bet trūksta kompleksinio požiūrio. Tokiuose renginiuose privalu dalyvauti dėl to, kad rinka, ypač pervežimų, juda globalizacijos kryptimi“, – „Šiaulių kraštui“ sakė V. Japertas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Graikijos, Ispanijos bankrotai turėtų likusiam pasauliui atverti akis, kad bankų ekspertai, tikinantys, jog kasdienis skolinimasis yra normalu, įžūliai meluoja. O Lietuvos Vyriausybė iki šiol kiekviena proga mėgsta pasigirti, kaip esą pigiai jai pavyko pasiskolinti „rinkose“. Apie skolinimosi pražūtingumą „Respublika“ kalbėjosi su ekonomistu akademiku Antanu Buraču. „Kas visą šį „skolinimosi gerovės“ burbulą pučia? Kas tie „ekspertai“ ir „specialistai“, kuriems tokia valstybės lindimo į beviltiškas skolas politika yra naudinga?“ – „Aiškiausiai čia matomas užsienio bankų ekspertų interesas, kuris yra paprastas: jie skolina pinigus ir iš to gyvena. Tai visų bankų biznis. „Laisvosios rinkos specialistų“ interesas yra uždirbti pelną bet kokia kaina – ar gyventojų, ar Vyriausybės sąskaita“. RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Pradėjus detaliau analizuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos prie Kiaulės nugaros niuansus, aiškėja aplinkybės, kurios šį terminalą tik brangins. Terminalo pirso statybos techninę užduotį rengė „Klaipėdos naftos“ konsultantė JAV kompanija „Flour S.A.“ Ji pateikė duomenis, pagal kuriuos pirsas gali kainuoti nuo 100 iki 228 mln. litų. Jei specializuoto pirso statyba kainuotų per 200 mln. litų ir jį turėtų įrengti vien Uosto direkcija, tai gerokai kirstų per kitas Klaipėdos uosto investicines programas. KLAIPĖDA
PASLAUGOS
Vietinė rinkliava už atliekų išvežimą ir tvarkymą Klaipėdoje mažiausiai dešimtadaliu gali sumažėti jau nuo kitų metų pradžios, tačiau tik tuo atveju, jeigu miesto valdžia paskubės priimti reikiamus sprendimus. „Laiko dar yra, manau, kad visi pasistengs ir Tarybos posėdyje šį sprendimą patvirtinsime“, – sakė penktadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, rinkliavą apkarpyti ketinama mažiausiai 10 proc., yra tikimybė, kad kaina kristų dar labiau. Galimybė mažinti mokestį atsirado paaiškėjus, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) pelno perteklius siekia apytiksliai 5-6 mln. litų. VAKARŲ EKSPRESAS
Duris poilsiautojams atveria renovuota buvusi valstybės vadovybės rezidencija „Auska“. Prabangi vila ant jūros kranto, kuri buvo statyta Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui, nuo šiol dirbs visus metus. „Iš tiesų Brežnevas čia niekada nėra buvęs, tačiau tų laikų dvasia perduota puikiai. Ją bandysime išlaikyti ir toliau nepaisant visų pliusų ir minusų“, – kalbėjo viešbučio direktorius Vygintas Lekavičius. Naujovė, kurios dar Lietuvoje nenaudoja kitos turistų traukos vietos – erkių išnaikinimas visame plote. Kadangi nuo kitos savaitės į Palangą visą vasarą tiesioginiu reisu pradės skraidyti kassavaitinis lėktuvas į Maskvą, laukiamas rusų turistų antplūdis ir susidomėjimas šia vieta. VAKARŲ EKSPRESAS
PREKYBA
Nusivylimas apsėdo ir ekologiškų produktų gamintojus, ir pardavėjus. „Man nepavyko pakeisti pirkėjų požiūrio“, – pripažino prekybos ekologiškais produktais pradininkas Mindaugas Vyskupaitis. Jo vadovaujama bendrovė „Mėta“ vieną po kitos uždarė tris ekologiškų produktų parduotuves, paskutinę – maždaug prieš pusmetį. Bendrovė nusprendė užsiimti tik didmenine prekyba. Anot M.Vyskupaičio, per pastaruosius 20 metų jam taip ir nepavyko pakeisti žmonių požiūrio į mitybą. Nepavyko įtikinti, kad jie valgytų Lietuvos ūkininkų užaugintus produktus, gydytųsi lietuviškomis vaistažolėmis ar gertų jų arbatą. „Nusprendėme, kad tos parduotuvės – tikra nelaimė. Todėl jų ir nebeliko, – paaiškino „Mėtos“ vadovas ir savininkas. – Mums daug paprasčiau produktus išvežioti pagal užsakymus, dideliais kiekiais, nei jas išlaikyti.“ (Vartai) LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre praėjusią savaitę prasidėjo įvairūs remonto darbai, gali būti, kad ateityje neprireiks ir naujo pastato statybos – teigiama, kad užtektų rekonstruoti ir išplėsti senąjį. Anot teatro vadovo Ramūno Kaubrio, pinigų pastato remontui laukta apie penkerius metus, reikėtų dar didesnių investicijų. Esą reikia tvarkyti šildymo sistemą, vamzdynus, tačiau pinigų tam prašyti nesiryžtama dėl to, kad nėra iki galo išspręstas naujojo pastato statybos klausimas. Miesto rotušėje įvykusio pasitarimo metu R. Kaubrys taip pat pareiškė, jog teatro steigėjai (Kultūros ministerija) prašo miesto kuo greičiau apsispręsti, kurioje vietoje būtų statomas naujasis pastatas. VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Visiems moksleiviams, norintiems padirbėti per vasarą, darbų tikrai neužteks. Gauti išsvajotąjį laikiną darbą ir užsidirbti vieną kitą litą pavyks tik daliai jų, mat trūksta darbdavių, kurie išskėstomis rankomis priimtų į darbą nepilnamečius. Moksleiviams daugiausiai siūlomi nesudėtingi aplinkos tvarkymo darbai, skrajučių platinimas, uogų skynimas, ledų pardavinėjimas, pagalbiniai darbai statybose. Minimali alga, kuri šeimą išlaikyti turinčiam suaugusiajam panaši į ašaras, pas tėvus gyvenančiam moksleiviui yra rimta paspirtis. Lietuvos darbo biržos Vilniaus skyriaus vedėjas Eugenijus Valeika pasakojo, kad šią vasarą sezoninio darbo pasiūla kol kas skurdoka: „Atostogos moksleiviams tik prasideda. Šiuo metu Vilniuje yra registruota apie 20 pasiūlymų“. Vilniaus jaunimo darbo centro vyresnioji specialistė Birutė Balynienė informavo, kad šią vasarą moksleiviams sezoninio darbo siūlė tik vienas darbdavys. Buvo ieškoma 3-4 pagalbininkų dirbti lentpjūvėje. RESPUBLIKA
Šią vasarą sezoninio darbo pasiūlymų nedaug. Braškėms skinti ar kitiems skubiems ūkio darbams ūkininkai ieško kuo mažiau darbininkų – taupo pinigus ir nervus. Moksleiviai ir studentai – aktyviausi darbo ieškotojai, tačiau pasiūlymų jiems mažiausiai. Šiaulietė Nijolė Petkevičienė – pensininkė. Po kelerių metų pertraukos ji vėl pradėjo prekiauti ledais. Vieta bulvare moteriai kainuoja 130 litų per mėnesį. Gatvėje „dirba“ ir muzikantai. Akordeonininkas Rolandas šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o smuikininkė Rūta – verslo ekonomiką Šiaulių universitete. Rūta neatmeta, kad kada nors sukurs verslą, susijusį su muzika. Žmonės noriai aukoja. Gatvės muzikantai neapmokestinami, todėl talentingiems studentams ar moksleiviams tai yra priimtinas būdas užsidirbti. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Ar yra sezoninio darbo pas ūkininkus? Ūkininkas, nepanoręs būti įvardintas, dėstė teisybę apie valstybės požiūrį į sezoninį darbą: „Jei net ir teisėtai pasamdysi žmones skubiems darbams, ir užsuks į „svečius“ darbo inspektorius, gali tekti prasitampyti teismuose metus ar net dvejus dėl nelegalaus darbo“. Ūkininkas sako, kad darbo inspekcija tik deklaruoja, jog bendrauja su verslininkais geruoju: „Pas mus valdininkai, kurie nesukuria jokio vidaus produkto, apkrauna tik rūpesčiais.“ Vyras tvirtina, kad šį sezoną žmonių bus pasamdoma daug mažiau, nei jų iš tiesų reikėtų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Nejaugi čia, Lietuvoje, taip sunku suprasti, kad smulkusis verslininkas yra žmogus, dar likęs mūsų valstybėje. Dar turintis planų ne tik likti, bet ir savarankiškai čia išgyventi. Tikrinimai būtini. Tačiau tikrinimai negali virsti piliečių supjudymu. Kai vieni puola, o kiti ginasi. Kai vieni tiesiogine prasme knisasi po verslo pamatais ir stengiasi jį sugriauti. Piktybiškai delsdami patvirtinti projektus. Piktybiškai bausdami už pačius paprasčiausius pažeidimus. Ir iš vos pradėto verslo jau sunkdami mokesčius. Inspektorius vis dėlto turi skirtis nuo skaliko, miške gaudančio zuikį. Jei koks nors per uolus inspektorius jau nemato žmogaus, reikia keisti inspektorių. Nes jo per didelis skalikiškas uolumas kompromituoja valstybę. Iškraipo žmonių santykius. RESPUBLIKA
Burbulas pučiasi. Birželį Toronte, o dar anksčiau – ir Helsinkyje vykusiuose žvėrelių kailių aukcionuose rengėjų plaktukas mušė vis didesnes kainas. Tačiau skaudžios patirties turintys kailinių žvėrelių augintojai juodai dienai jau ruošia lašinių atsargas. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai pernelyg nesigiria, nors ir galėtų. Juk jų užaugintų žvėrelių kailiai sugula ant siuvėjų stalų net ir aukštosios mados namuose. Kailių aukcionuose atrenkami geriausių kailiukai. Tarp jų – ir nudirti Lietuvos ūkiuose. Prieš savaitę vykusiame Helsinkio aukcione Suomijoje į vadinamąjį „Top Lot“ prestižinį rinkinį iš 260 tūkst. parduotų rudųjų audinių kailiukų buvo atrinkta 40. Mažiausiai keturi – lietuviški. Už kiekvieną tokį kailiuką aukcione buvo paklota po 160 eurų (per 550 litų). Tai – didžiausia kaina, pastaraisiais metais mokėta už rudąją audinę. (Vartai). LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ