ENERGETIKA
Vos per kiek daugiau nei pusę mėnesio tiek litro dyzelino, tiek litro benzino kainos padidėjo beveik 20 centų. Pastarojo jau ir vėl beveik pasiekė 5 litų ribą. Tuo tarpu prekybininkai nieko gero nežada ir artimiausiu metu, mat esą situaciją Lietuvos degalinėse lemia pasaulinės tendencijos. Šį balandį populiariausios A95 markės benzino litro kaina viršijo 5 litų ribą ir kai kuriose degalinėse buvo pakilusi net iki 5,07 lito. Paskui vairuotojams buvo trumpas atokvėpis, kai degalai ėmė pigti, tačiau liepos viduryje ir vėl prasidėjo brangimas: dyzelino litras liepos viduryje kainavo vidutiniškai 4,4-4,45 lito, o vakar – jau 4,57-4,63 lito, benzinas pabrango nuo maždaug 4,7-4,75 iki 4,9-4,95 lito. Naftos produktų pardavėjai, kaip ir visada, kainų šuolį teisina pasaulinėmis tendencijomis. „Visada, kai kainos Lietuvoje kyla, jos kyla dėl pasaulinių tendencijų. Juk dabar niekas nesikeitė – nei akcizai padidėjo, nei dar kas nors. Tad akivaizdu, kad tai – pasaulinių tendencijų pasekmė, kyla naftos kaina pasaulyje“, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius.
Anot jo, kainų bangavimas yra natūralus dalykas, todėl esą nereikia džiaugtis, kai jos krenta, nes tai nereiškia, kad jos ir vėl greitai nepakils. L. Vosylius nesiėmė spėlioti, kokios kainos bus artimiausioje ateityje, tačiau jis skeptiškai vertina finansų analitikų teiginius, esą benzino litro kaina 5 litų ribos niekada nebepasieks, nes esą Europos valstybių vadovai yra suinteresuoti naftos produktų pigimu. „O kokiomis priemonėmis įmanoma padaryti, kad naftą išgaunančios šalys būtų pažabotos ir nekaitaliotų kainų? Man atrodo, kad tai yra neįmanoma“, – sakė L. Vosylius. „Degalų kainos vėl grasina“. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Lietuviški „Snaigės“ šaldytuvai dabar jau šaldo ne tik europiečių, bet ir uzbekų, tadžikų, kazachų – maistą. Alytuje jau pusšimtį metų veikianti bendrovė džiaugiasi atradusi kelią į Rytų rinką ir intensyviai didina pardavimą. Dar sovietmečiu lietuviški šaldytuvai pradėti eksportuoti į Ukrainą, o dabar, pasak „Snaigės“ generalinio direktoriaus Gedimino Čeikos, „šioje šalyje tai – seniausias buities technikos prekės ženklas“. Įmonės vadovų teigimu, bendrovės apyvarta vien Ukrainoje per I šių metų pusmetį išaugo net 62 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Dabar „Snaigė“ šaldytuvų kategorijoje užima 6,2 proc. Ukrainos rinkos ir yra viena lyderių.
Savo vartotoją alytiškiai surado ir Azijos rinkose – per pusmetį į Uzbekiją, Tadžikiją ir Kazachstaną bendrovė eksportavo daugiau kaip 8 tūkst. šaldytuvų – 35 proc. daugiau nei pernai. „Puikių rezultatų pasiekėme ir Vokietijoje, vienintelėje Vakaruose augančioje rinkoje: per pusmetį pardavėme daugiau kaip 14 tūkst. šaldytuvų, šį augimą lėmė ir prasidėjusi prekyba su nauju klientu „Bomann“, – sakė G. Čeika. Finansų analitikai įžvelgia naujojo „Snaigės“ akcininko – Rusijos šaldymo įrangos gamintojo „Polair“ – akivaizdžią įtaką, mat naujasis „Snaigės“ akcininkas didina pardavimą Rusijoje. Per I pusmetį „Snaigės“ apyvarta Rusijoje sudarė 6 mln. litų, nors prieš metus ji tesiekė 600 tūkst. litų. Analitikų įsitikinimu, plėtra į Rytus yra būtina, nes bendrovei konkuruoti Vakarų Europoje labai sunku, juolab kad ten ekonominė padėtis tik prastėja. „Snaigė“ vėl grįžo į pelningą kelią“. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Pirmadienį ankstų rytą su Lietuvos vėliava plaukiojantis laivas „Global 1“ atvyko į Ispanijos Sagunto uostą. Jame – jau nauja įgula, o senoji, vadovaujama kapitono Michailo Skvorcovo, atkakliai kovojusi dėl jai teisėtai priklausiusio atlygio už darbą, praėjusį šeštadienį sugrįžo į Klaipėdą. „Galima sakyti, kad dabar situacija normali. Kad turėsiu sumokėti 50 tūkst. eurų krovinio savininkui – blefas, tai buvo bandymas įbauginti. Mūsų istorija baigėsi laimingai. Buvau įsitikinęs, kad atgausime uždirbtus pinigus. Savininko atstovai tik gąsdino, bet dalimis pinigus vis dėlto mokėjo. Ir mes ėjome į kompromisą. Manome, kad savo kovą laimėjome, atlyginimus atgavome beveik už 4 mėnesius“, – sakė į Klaipėdą sugrįžęs M. Skvorcovas. Kaip jau anksčiau rašė „Vakarų ekspresas“, liepos 20 d. laivo „Global 1“, priklausančio UAB „Baltijos grupė“, įgula Ispanijos Taragonos uoste nutraukė laivo iškrovimo darbus ir pareikalavo sumokėti už darbą. Dėl to iš M. Skvorcovo buvo reikalauta sumokėti 50 tūkst. eurų už krovinio savininko patirtus nuostolius. Buvo ir kitokių perspėjimų bei grasinimų. Tačiau jūrininkai nenusileido ir laimėjo. „Global1 įgula savo kovą laimėjo“. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Nekilnojamojo turto specialistai stebisi sparčiai augančiomis statybomis sostinėje ir suka galvas, kam reikės pardavinėti gausybę naujų butų. Tuo tarpu dėl krizės nebaigtų statyti daugiabučių griaučiai gali tapti amžinu paminklu statybininkų avantiūrizmui ir bankų godumui. Pasak nekilnojamojo turto (NT) eksperto Sauliaus Vagonio, šiuo metu rinkoje susiklostė netipiška situacija, kai būsto pasiūla auga dvigubai greičiau nei paklausa. „Vilniuje statoma daugiau nei 20 daugiabučių namų, o, palyginimui, prieš dvejus metus tokius projektus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – sakė S. Vagonis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat pripažįsta, kad šiuo metu pastebimas naujas statybų bumas. Pasak jo, yra neparduotų butų, kurie buvo pastatyti dar 2007-2008 m. „Savininkai laiko kainas, nenuleidžia, bet rinka po truputį tuos produktus išsiurbia. Vilniuje per mėnesį parduodama apie 130, o per metus apie 1 400 naujų butų. Tuo tarpu šiais metais statoma 2 600 naujų butų, taigi pasiūla dvigubai viršija paklausą“, – sakė R. Dargis. Jo įsitikinimu, kai kurie nebaigtų pastatų griaučiai „riogsoti gali dar ilgai“. Kas imsis tvarkyti sostinės žaizdomis tapusius griuvėsius, kol kas neaišku. „Pastatų griaučiai Vilnių darkys dar ilgai“. VAKARO ŽINIOS
TRANSPORTAS
Prie Klaipėdos ties Jakų žiedo sankryža eismo sąlygos pagerėjo – atidaryta nauja į Palangą vedanti estakada. Nuo šiol automagistrale Vilnius-Klaipėda riedantys automobiliai, priartėję prie Jakų žiedo, į Palangą gali važiuoti nesustodami 317 metrų ilgio estakada. Palangos link vedančią estakadą, kuri kainavo 48,6 mln. litų, sumontavo Jakų žiedo sankryžą rekonstruojanti statybų bendrovė „Kauno tiltai“. Nebereikia kirsti Jakų žiedo ir iš Kauno į Klaipėdą važiuojantiems automobiliams – prieš pusantrų metų virš jo nutiesta kita ant gelžbetoninių atramų ir plieninių lynų pakibusi 610 metrų ilgio ir 20-30 metrų pločio keturių eismo juostų estakada. Dabar jau atlikta apie 90 proc. Jakų žiedo sankryžos rekonstravimo darbų. Projektą, kurio vertė siekia 83,8 mln. litų, numatyta baigti rudenį. „Į Palangą nukreipia nauja estakada“. LIETUVOS RYTAS
ŽEMĖ
Tuo metu, kai tūkstančiai savininkų laukia, kol jiems bus sugrąžinta miestuose priklausanti žemė, priemiesčiai, o neretai ir miesto valdose esantys didžiuliai žemės plotai skendi piktžolėse ir bado akis. Marijampolė – nei pirmas, nei paskutinis miestas, kuriame siūruoja per visą vasarą nešienaujami plotai. Kuo miestas didesnis, tuo tokių „niekieno žemių“ daugiau. Tiesa, „niekieno“ tik iš pirmo žvilgsnio, o iš tiesų bešeimininkį sklypą Lietuvoje vargiai rasi. „Dažniausiai prie miestų apleistos žemės todėl, kad ta žemė yra ūkio paskirties, o planuose ji numatyta miestui plėsti. Pagal paskirtį tokią žemę naudoti nėra naudinga. Dar negerai yra tai, kad pagal dabartinius įstatymus turi būti atliekamas visas sklypo detalusis planas, o ne jo dalis. Visi tikisi, kad prie miestų esanti žemė ateityje nebus dirbama. Kita vertus, žemės ūkio paskirties žemė turi tam tikrų mokestinių lengvatų, naudinga ją turėti“, – svarstė Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininkas Gintaras Nagulevičius. Pasak jo, apleista asmeninio ūkio žemė turi būti sugrąžinta valstybei.
LŽSS Vilniaus skyriaus vadovas Kęstutis Mozeris įsitikinęs, kad didžiausia žemės „bomba“ tiksi prie Vilniaus. Tik nežinia, kokiu pavidalu ir kada ji sprogs. Anot K. Mozerio, vien Vilniuje žemei nusikelti jiems priklausančios žemės laukia apie 5 tūkst. savininkų. „Žemės mieste trūksta. Šita Vyriausybė nesistengė pirmiausia atsiskaityti su buvusiais savininkais, kurių žemė mieste užstatyta, leido ją atiduoti ūkininkams pusiau už dyką. Iš kur jie tos žemės paims, kai jau viskas išparceliuota“, – svarstė Vilniaus žemės savininkų atstovas. Pasak K. Mozerio, 2010-aisiais nedeklaruojamos, apleistos žemės Lietuvoje buvo daugiau nei 640 tūkst. hektarų. Labai apleistos žemės buvo dar 58 tūkst. ha, o tai sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos žemės ūkio naudmenų. Siekiant sumažinti apleistos žemės plotus ir apriboti „netikrų ūkininkų“ spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iki 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos miestuose 51,5 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39,2 tūkst. ha žemės plotą. Nuosavybės teisės atkurtos į 28,7 tūkst. ha žemės (73,2 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose). Lėčiausiai nuosavybės teisės atkuriamos sostinėje. Čia žemę atgavo tik 32,3 proc. savininkų. Kaune nuosavybė atkurta kiek daugiau nei pusei (58,2 proc.) pretendentų, Panevėžio mieste – 46,6 proc., Palangos mieste – 52,9 proc. „Buvusiems žemės savininkams nebėra ko grąžinti“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ